Lost Heart 🔚

17.

Po pusryčių, kurie labai patiko Harry ir Aliaskai, mes visi susiruošėme ir apsirengė sėdome į automobilį. Šiandien važiuosime į ligoninę, kur profilaktiškai tikrins Aliasko širdį. Nors mes jau ir taip aiškiai matėme, jog mergaitei širdis puikiai tinka ir jai viskas gerai, tačiau vis tiek reikėjo atlikti tam tikrus tyrimus, kad būtume tuo tikri visu šimtu procentų.

Atvykus į ligoninę mes iš karto nuėjome prie Aliaskos gydytojo kabineto. Prieš mus stovėjo dar keli žmonės, tad mums teko palaukti, kol būsime pakviesti. Man taip pat labai knietėjo sužinoti, kaip laikosi Daniel širdutė šios mažos ir mielos mergaitės krūtinėje.

- Styles, - į koridorių išėjusi baltai dėvinti mergina tarė ir Harry pakilo iš savo vietos.

- Eime, juk tu taip pat jau mūsų šeimos dalis, - garbanius ištiesė man ranką ir aš ją čiupusi taip pat pakilau iš savo vietos.

Palatoje Aliaskai liepė nusirengti iki pusės ir bendrosios praktikos slaugytoja atsargiai nuo mergaitės krūtinės nuplėšė pleistrą, po kuriuo slėpėsi dar gan bjauriai atrodanti žaizda. Vis dėl to dar praėjo tik virš mėnesio laiko nuo operacijos ir mano sūnaus mirties.

Aliaska atsigulė ant gulto ir paprašė, kad aš prieičiau arčiau. Gydytojui ir jo asistentei neprieštaraujant atsisėdau ant to pačio gulto ir mergaitės galva ilsėjusi man ant kelių. Švelniai glosčiau jos plaukučius ir šypsojausi jai.

Kompiuterio ekrane pamatėme mažos širdies siluetą ir man tuo metu jau suspaudė širdį, bet kai išgirdau ultragarso pagalba garsų tos širdutės plakimą, pradėjau kūkčioti. Harry rankos iš karto atsidūrė ant mano pečių ir jis savo nosį panardino į mano plaukus. Tai buvo taip nuostabu. Girdėjau savo sūnaus širdies plakimą šio nuostabaus vyro dukters krūtinėje ir dabar ši maža būtybė, kurios galva ilsėjosi man ant kelių, neaiškiu būdu jungė mus nematoma gija. Tai buvo tiesiog nepaaiškinama, bet aš tą mergaitė pradėjau mylėti kaip savo vaiką.

Stipriai, bet tuo pačiu švelniai apsikabinau mergaitę ir priglaudžiau lūpas prie jos kaktos. Laikiau ją savo rankose ir nenorėjau paleisti. Juk jos krūtinėje plaka mano kūno ir kraujo širdis. Mano sūnaus širdis ir perkeltine prasme dar galima sakyti, jog jis gyvas. Jo dalis yra gyva.

- Mama, - švelnus Aliaskos balsas pasigirdo ir aš dar labiau sukūkčiojau. Dabar Harry mane net apsikabino ir mes visi trys buvome susiglaudę. Buvome visi kartu ir nei vienas nenorėjome atsitraukti, nes mums buvo per daug gera.

- Myliu jus abu, - tariau jiems ir dabar be jokių abejonių žinojau tai, jog mano jausmai jiems tikri.

<...>

Aliaskos organizmas persodintą širdį idealiai priima. Tai buvo be galo džiugi naujiena mums visiems. Iš ligoninės išėjome su plačiomis šypsenomis, bet nuo mano veido ji tuoj pat dingo, kai link mūsų pamatėme ateinančią Luną, Aliaskos biologinę mamą ir Harry buvusią merginą. Tikrai dabar nenorėjau išgirsti dar vienos lavinos įžeidžiančių žodžių.

- Pavėlavau, - mergina uždususi taria. – Kaip sekėsi, viskas gerai? – Paklausia ji ir žvelgia į mūsų visų veidus.

- Viskas puiku. Aliaskos organizmas puikiai priima Leles sūnaus širdelę, - tarė Harry žvelgdamas į tą moterį, o aš tuo metu tik troškau, kad ji kuo greičiau dingtų.

- Oh, kaip gera girdėti tokias naujienas, - jos veidą papuošė plati šypsena ir galiausiai ji pažvelgė į mane. Jos žvilgsnyje galėjau vis dar matyti nepasitenkinimą, jog tapau Styles šeimos dalimi, bet už tą pavydą kur kas ryškiau švietė tikrų tikriausia užuojauta.

Man mažiausiai to tikintis, mergina žengė žingsnį link manęs ir mane apkabino. Aš lyg sustingusi stovėjau savo vietoje, bet galiausiai taip pat rankas priglaudžiau prie jos nugaros.

- Ačiū tau, Lele. Už širdį ir už tai, kad tu vis dar išlikai tokia stipri, - ji man padėkojo ir dabar tikrai aš net išsižiojau.

- Tik Harry dėka išlikau stipri, - atgavusi amą atsakiau ir mergina palengva atsitraukė nuo manęs.

- Ir taip pat atsiprašau už savo tokį nepriimtiną elgesį per praeitą mūsų susitikimą, - mergina mane dar labiau nustebino atsiprašydama.

- Viskas gerai. Tikrai, - linkteliu jai.

Ir kas galėjo pagalvoti, kad taip nutiks?