Lost Heart 🔚

15.

Kai sutvarkiau iki idealumo Harry namus, su Aliaska atsisėdome svetainėje ir pradėjome žaisti su jos žaislais. Mergaitė buvo be galo laimingą, jog aš su ja buvau kartu. Galėjau tai pasakyti iš jos spindinčių akių. Mergaitė visą tą laiką buvo su manimi, nuo pat tada, kai grįžome iš policijos komisariato. Ji buvo labai laiminga, pamačiusi mane ir sužinojusi, jog kurį laiką gyvensiu su ja.

- Lele, o tau patinka mano tėtukas? – Staiga, lyg pačią didžiausią paslaptį sukuždėjo mergytė ir aš vieną akimirką vos nepaspringau, nes šitokio jos klausimo tikrai nesitikėjau.

- Na, jis geras, gražus ir labai mielas vyras, - atsakiau švelniai paliesdama jos skruostą. Mergaitė tik švelniai šyptelėjo ir nieko netarusi prisiglaudė prie manęs.

- Noriu, kad tu būtum su mano tėtuku, - mergaitė tyliai sumurmėjo į mano pilvą, prie kurio buvo priglaudusi savo galvytę.

- Aš ir esu su juo, mes gerai sutariame, net kurį laiką pagyvensiu pas jus, kol susirasiu kitą būstą, kur galėsiu gyventi, - švelniai glosčiau jos plaukučius.

- Aš noriu, kad tu čia pasiliktum visam laikui. Noriu tave vadinti mama, - Aliaska pakėlė savo mėlynas akis į mane ir man suspaudė širdį. Vos nepravirkau pamačiusi jos tyras akutes beveik maldaujančias manęs to.

- Aliaska, - atsidusau.

- Ne, Lele, tu vienintelė mergytė, kurią mano tėtis parsivedė į namus ir tu man labai patinki, prašau, neišeik iš čia niekada, nepalik manęs čia tik su tėtuku. Noriu turėti mamą, - Aliaska, palyginus su kitais savo amžiaus vaikais, buvo tikrai daug labiau subrendusi. Dieve, ji net kalbėjo, kaip suaugusi mergina. Ji jau tokia didelė mergaitė.

- Mažyte, reikia pasikalbėti su tavo tėčiu, nes tik jis gali pasakyti, ar aš galiu būti tavo mama, o tu mano dukra. Aš be galo laiminga, jog pažinau tave ir tavo krūtinėje plaka mano sūnelio širdis. Tu net neįsivaizduoji, kaip aš tave dar labiau dėl to branginu, nes tavyje yra dalis Daniel, kuris man buvo visas pasaulis iki jo netenkant, - atsitūpiau ir apkabinau tą padūkėlę mergaitę, kuri jau sugebėjo mane pravirkdyti.

Staiga namo durys prasivėrė ir pro jas įžengė Harry. Jis mus pamatęs plačiai nusišypsojo ir nusispyręs batus priėjo arčiau mūsų.

- Tėveli, tėveli, - lyg užsivedusi Aliaska atšoko nuo manęs ir pradėjo šokinėti aplink savo tėvą.

- Kas yra, mažyte? – Styles pakėlė savo dukrą ir plačiai šypsodamasis žvelgė į Aliaską.

- Ar Lele gali būti mano mama? – Lyg niekur nieko mergaitė paklausė savo tėčio ir mačiau, jog Harry akys suspindo, o aš sustingusi negalėjau pajudėti iš savo vietos.

- Jeigu ji to tik nori, - vyras, kuris man atstoja patį didžiausią ir tvirčiausią ramstį gyvenime, pažvelgė į mane meilės pilnomis akimis ir aš negalėjau patikėti, jog tai tikra.

- Negaliu nieko daug pažadėti, bet pabandyti galiu, - sumurmėjau pagaliau atgavusi amą ir Harry staigiu žingsniu priėjo prie manęs, vis dar laikydamas savo dukrą ant rankų ir laisva ranka suėmęs mano galvą, priglaudė savo lūpas prie manųjų. Jausmas buvo neapsakomas žodžiais. Tik dabar, iki pat galo suvokiau, jog pirmą kartą taip stipriai kažką myliu. Myliu vyrą, kuris mano gyvenimą gali paversti rojumi ir vienu mirktelėjimu viską sugriauti į pragarą. Bet aš nebandysiu atsitraukti, nes pagaliau atradau ramybę, tikrą ramybę, kur jaučiuosi saugi ir svarbiausia be galo mylima.

Nežinau, ar tai truks amžinybę, bet aš pasiruošusi atsiduoti jiems abiem. Nes jei ne jie, mano širdis jau senei nebeplaktų.