Lost Heart 🔚

18.

Darbe visą dieną buvau geros nuotaikos. Gal tai įtakojo ir tai, jog šiandien penktadienis, bet svarbiausia buvo tai, jog šįvakar su Harry eisime į pasimatymą. Man tai buvo tikrai netikėta, bet šį rytą jis gerdamas savo kavą tiesiog pasakė, jog yra rezervavęs staliuką tikrai gerame restorane.

Išėjusi iš darbo ankščiau beveik tekinom pasileidau namo. Žinojau, jo Hazz dar nebus namuose, tad turėsiu laiko pasiruošti, kad nepamirščiau jokios menkiausios smulkmenos. Šįvakar viskas turėjo būti idealu.

Vos tik įžengiau į namus, nusirengiau ir iš karto nėriau į vonią. Nusimaudžiau, net nusiskutau, susitvarkiau kojų nagus ir galiausiai tik tada išėjau iš vonios su vienu rankšluosčiu. Išsidžiovinau plaukus, o tada juos susigarbanojau, pasidažiau ir tik tada pasiryžau spintoje paieškoti kažko gražaus, kas tikrai būtų verta dėmesio.

Rinkausi tarp raudonos, ilgos ir prie kūno glundančios suknelės ir juodos, iki kelių, su atvira nugara ir gan gundomai gilia iškirpte priekyje.

Pasirinkau juodą. Tada greitai dar spintoje susiradau raudonus aukštakulnius batelius ir prisiderinau raudoną mažą rankinę, kur tilpo tik mano telefonas ir piniginė.

Kai atsidarė namo durys, aš jau stovėjau pilnai pasiruošusi. Širdis daužėsi krūtinėje ir prasivėrus miegamojo durims sutikau žalių akių žvilgsnį, kuris, rodėsi, permato mane kiaurai.

- Nepersistengiau? – Atsargiai paklausiau pasitaisydama savo plaukus.

- Atrodai nuostabiai, mažute, - neatitraukdamas akių sumurmėjo Harry ir pats greitai metė savo krepšį ant sofos, kuri stovėjo kampe ir praeidamas pakštelėjo man į lūpas. – Greitai nusimaudau ir važiuosime, - tarė jis ir užsidarė vonioje.

Nelaukdama jo kambaryje nusileidau į apačią ir nutipenau į virtuvę. Išsitraukiau savo telefoną ir tikriausiai pirmą kartą gyvenime pasidariau net kelias asmenukes, kur aš plačiai šypsausi ir bandau parodyti savo nepriekaištingą makiažą. Na, šį vakarą, manau, tikrai reikėjo įamžinti.

Po penkiolikos minučių Styles nusileido į apačią vilkėdamas kostiumą ir nešinas kaklaraiščiu rankose priėjo prie manęs. Aš buvau švelniai nustebinta to, kaip jis suknistai gerai atrodo su baltais marškiniais, juodu švarku ir, tiesa, vietoj kostiuminių kelnių jis buvo apsivilkęs juodus, aptempus džinsus, kurie jam prie šios aprangos nepriekaištingai tiko.

- Gali gal užrišti? – Jis paklausė manęs ir aš šypsodamasi pakilau iš savo vietos ir atsistojau priešais jį. Lėtai paėmiau kaklaraištį iš jo rankų ir palengva pradėjau darbuotis. – Ko tu taip šypsaisi? – Jis manęs paklausė ir aš pažvelgiau į jo akis.

- Tai pirmasis mano pasimatymas ir tu atrodai suknistai karštai, - sumurmėjau į jo lūpas.

- Apie tave galiu pasakyti tą patį, nes, Dieve, ši suknelė jau varo mane iš proto ir vakare tikrai norėčiau ją nuvilkti, - jo lūpos prisiglaudė prie mano kaklo odos ir aš suvirpėjau.

- Tik tu ją ir nuvilksi, - gundomai ištariau į jo plaukus, kurie vėlėsi aplink mano veidą.

- Gerai, važiuojam, nes jei dar bent akimirka, tada visas mūsų pasimatymas nuplauks, - Harry sukikeno ir sugriebęs mano ranką nusitempė mane link durų.

Į restoraną atvykome pačiu laiku, kaip Harry ir buvo žadėjęs. Personalas paėmė iš mūsų paltus ir palydėjo link staliuko. Aplinkui grojo lėta ir klasikinė muzika, kuri man patiko. Visur mačiau gėles ir ši patalpa buvo be galo šviesi.

Harry man atitraukė kėdę ir aš atsisėdau. Padavėja mums iš karto padavė meniu ir Styles iš karto paprašė dviejų taurių raudonojo vyno.

- Juk tu vairuoji, - paprieštaravau jam.

- Jei vakaras pasiseks, tada šią naktį mes negrįšime namo, - šis vyras mane dar labiau nustebino.

Kai padavėja atnešė mūsų vyną, mes jau buvome išsirinkę tai, ką valgysime. Aš tiesiog nieko daug negalvojau ir pasirinkau tai, ką Harry, nes iš dalies man buvo nesvarbu, ką valgyti, nes maistui nebuvau išranki.

Mes daug kalbėjomės, su kiekviena akimirka tą vyrą pažinau vis labiau ir labiau.

Pavalgius Harry užsakė mums deserto. Ir kaip tik tada, kai padavėja atsitraukė nuo mūsų stalelio, garbanius pakilo iš savo vietos ir priėjęs prie manęs staiga priklaupė ant vieno kelio ir iš švarko kišenės išsitraukė mažą, juodą dėžutę.

- Žinau, jog dar praėjo nedaug laiko, bet aš nebenoriu laukti. Pagaliau pajaučiau meilę tokiai nuostabiai ir stipriai moteriai kaip tu ir nebenoriu atsitraukti pajutęs tikros meilės skonį. Noriu turėti tave šalia savęs, noriu mylėti tave ir gerbti, nesvarbu, varge ir džiaugsme, kol mirtis mus išskirs. Aš sutinki būti mano žmona, Aliaskos mama? Ar tekėsi už manęs?

Mano skruostais pasipylė tuzinas ašarų. Aš sugebėjau tik sėdėti rankomis užsidengusi veidą ir stebėti tą vyrą, kuris prieš mane klaupėsi ir prašė mano rankos.

Atsakyk, atsakyk, atsakyk!

- Taip, Harry, - tariau ir tiesiog šokau jam į glėbį pati atsiklaupdama priešais jį.

<...>

Harry rankos švelniai slydo mano nuoga nugara, kol aš gulėjau ant jo tvirtos ir tatuiruotėmis išmargintos krūtinės. Jis švelniai nuo mano veido nubraukė šviesią plaukų garbaną ir nusišypsojo.

- Tu nuostabi, - jis tarė žvelgdamas į mane savo žaliomis it smaragdas akimis.

- Tu dar nuostabesnis. Geresnio pasimatymo net negalėjau tikėtis. Restoranas, nuostabaus grožio viešbučio kambarys ir mes nuogi milžiniškoje lovoje, - sukikenau.

- Man labiausiai patiko ta dalis, kai galėjau nuvilkti tavo suknelę, - jo veide atsirado šelmiška šypsena.

- Myliu tave, - tariau savo delną priglausdama prie jo skruosto. – Mylėsiu tave iki paskutinio savo atodūsio, - patikinau jį.

- Kol mirtis mus išskirs, mažute, - jo lūpos vėl atsirado ant manųjų taip pasiglemždamos visa mano kūną dar vienai nežemiškos aistros bangai.