Lost Heart 🔚

9.

Lėtai, Harry padedama, žingsniavau ligoninės kolidoriumi prie intensyviosios priežiūros skyriaus. Ten gulėjo Aliaska, mergaitė, kurios krūtinėje jau plaka mano sūnelio širdis.

Atrodžiau klaikiai, bet šis vyras beveik manęs maldavo, kad nueičiau su juo aplankyti jo dukrelės. Man nebuvo sunku, bet pripompuota vaistų buvau labai silpna ir pati beveik nieko negalėjau padaryti.

- Jaučiuosi, kaip kokia invalidė, - subambėjau, kai eilinį kartą vos neparkritau ir Harry stipriau prispaudžia mane prie savo tvirto kūno, kas man sekelia nemažą skausmą, nes buvau visa sutrankyta.

- Bet nesi tokia. Tu net neįsivaizduoji, kaip aš noriu tą niekšą dabar pasmaugti savomis rankomis, jog drįso šitaip su tavimi pasielgti, - man buvo tikrai labai keistas jo toks nusiteikimas priešiškai. Jis norėjo ginti mane ir dabar, šiuo metu, kai netekau savo sūnelio, tai man suvirpina sušalusią širdį. Tai tiesiog mane budina tolimesniam gyvenimui.

- Nesitepk rankų to niekšo krauju, - tarstelėjau, kai pagaliau mes pasiekėme duris, už kurių, tikriausiai, yra Aliaska. Harry laikydamas mane tvirtai savo glėbyje atidarė duris ir kartu su manimi lėtai įžengė į tamsią palatą, kur lovoje gylėjo mažytė mergaitė prijungta prie daugybės aparatų.

Pažvelgusi į vyrą, kuris laikė mane, pamačiau jo skruostu riedančias ašaras. Net nepastebėjau, kaip ir pati pravirkau, nes tokia bejėgė mergaitė didelėje lovoje suspaudė mano širdį.

- Aš tau iki pat gyvenimo galo būsiu dėkingas už šį stebuklą. Jei ne tu, tada jau būčiau ją laidojęs, o ji man pati brangiausia pasaulyje, - Harry grubiai nuo savo skruostų nusivalė savo ašaras, o aš tik sugebėjau aplink jo kaklą apsivyti rankomis ir priglusti prie jo tvirtos krūtinės.

- Aliaska nekalta, jog ji tokia mažytė mirtų. Mano Daniel mirė ir aš to sustabdyti tikrai nebūčiau galėjusi, nebent vos tik pamačius Ansel prie durų iš kart jas užtrenkt jam prieš nosį ir iškviesti policiją. Tiesiog nesitikėjau, jog tas niekšas taip, lyg niekur nieko pasakys jam, jog yra jo tėvas, - pradėjau kūkčioti ir vyras, kuris laikė apkabinęs mane, leido man tai daryti jo glėbyje.

- Dabar taip norėčiau kažką pasakyti protingo, bet nieko pas mane galvoje šiuo metu gero nėra, - Harry tarė ir tai mane privertė per kūkčiojimą sukikenti.

Staiga mergaitė, kuri gulėjo lovoje prijungta prie visų tų baisių aparatų, kažką sumurmėjo ir lėtai atmerkė savo akis. Garbanius iš karto nuėjo prie mergaitės lovos mane pasodinęs ant lovos, kuris stovėjo šalimais ir atsargiai paėmė savo dukters rankutę į savo delną.

Aliaskos veide atsirado maža šypsenėlė pamačius savo tėtį. Vos laikiausi nepradėjusi staugti balsu, nes ši akimirka buvo tokia jaudinanti ir šilta, kad net norėjosi prasmegti skradžiai žemę.

- Mažyte, kaip jautiesi? – Tyliai paklausė Harry ir mergaitė apsilaižiusi savo sulipusias lūpas nusišypsojo.

- Gerai, tėveli, - tarė Aliaska ir garbanius švelniai paglostė savo dukters galvą.

- Mažyte, čia yra ir Lele. Pameni, ta blondinę moterį, kuri buvo atėjusi aplankyti tavęs? – Jis kalbėjo labai švelniai, rūpestingai. Iš dalies norėjau, jog ir su manimi visi šitaip kalbėtų, nes man taip pat skaudėjo.

- Aš ją labai myliu, - staiga ji tarė ir aš sukūkčiojau. Dalnais užsidengiau savo veidą ir leidau visoms emocijoms veržtis iš manęs. Nieko nebelaikiau. Tas užpuolimas, sūnelio mirtis, laidotuvės. Tai psichiškai nesveika, nes aš jau pačiame dugne.

- Ateik čia, - pakvietė mane Harry ir aš lėtai nulipusi nuo lovos priėjau prie jų ir vyras mane stipriai apkabino. Jis taip pat verkė, kaip ir aš.

- Būk mano mamytė, - tyliai ištarė Aliaska suimdama mano ranką ir aš pro ašaras pažvelgiau į mažą mergytę, kuri mielai šypsojosi man.

- Būk su mumis, Eleanora, - prie mano ausies švelniai ištarė Harry ir aš stipriai užsimerkiau. – Mums reikia vianas kitam vienas kito, - kalbėjo ir kuo toliau, tuo labiau noriu būti su jais. Tai suknistai kvaila, nes jie man nepažįstami, bet dabar mus sieja tai: mano sūnaus širdis jo dukters krūtinėje.