Tamsa (pirma knyga)

2.Skyrius

I dalis

Emilija:

Po trijų su puse savaičių.

Šiąnakt buvo viena iš tų naktų, kai vėl nakvojau pas Matą. Kristoferis  jau tris savaites buvo apsistojęs pas Matą, kol viešėjo Lietuvoje.  Todėl jį sutikdavau labai dažnai, nes pati kartais pas Matą vos negyvenau, kadangi mama daug dirbdavo.

 Kiekvieną kartą man būnant Mato namuose Kristoferis nepraleisdavo progos su manimi pabendrauti. Tiesą sakant kartais jis net keistai daug laiko stengdavosi su manimi praleisti. Jis būdavo visada šalia manęs, visas žavingas ir sąmojingas. Su manimi Kristoferis visada elgdavosi labai gražiai ir draugiškai, būdavo tikras džentelmenas.  Jis tikrai galėjo apsukti galvą kiekvienai pasistengęs. Tad nenustebau, kad ir man jis pradėjo patikti per tas kelias savaites. Jis buvo žavingas. Manau, tai buvo tinkamas žodis jam. Tai pat jis nevengė vis parodyti prielankumo man, nekaltai flirtuojant. Todėl nieko keista, kad man darėsi vis sunkiau jam atsispirti. Tačiau supratau, jog turiu kiek įmanoma mažiau su juo bendrauti. Toks vaikinas nesunkiai būtų apsukęs galvą, bet kuriai merginai. Gražus, pavojingas ir tikrai mokantis žavėti merginas savo kalbomis. 

Juk jis nebegali ilgai svečiuotis pas Matą? Pagalvojau. Kaip bebūtų negalėjau sau leisti, ką nors jausti. Tik ne tokioje padėtyje, kai nežinau, kiek man dar liko gyventi. Nebenorėdama daugiau galvoti apie Kristoferį atsikėliau iš lovos. Labai nenorėjau, kad man tektu mažiau lankytis pas Matą jo vengiant. Bet bijojau, jog teks, jei mano jausmai jam ims stiprėti dar labiau. Apsidairiau po kambarį, kurį man skyrė Matas. Jis buvo didelis. Išdažytas skirtingais geltonos atspalviais. Kambario gale prie sienos, šalia kurios iš abiejų pusių stovėjo naktiniai staliukai. O prie įėjimo į kambarį, visai šalia durų buvo pastatyta komoda. Dar šalia lovos buvo didžiulis, pūkuotas kilimas, baltos spalvos. Vonios kambarys buvo už gretimų durų.

Iš tikro šios kelios savaitės buvo keistai ir nebūdingai ramios man. Nevyko jokių antgamtinių nesąmonių, niekas į mane nesikėsino ir nevyko kokių kitų dramų. Buvo keista, bet malonu turėti kelias ramias savaites savo gyvenime. Vienintelis naujas dalykas mano gyvenime buvo aplink besisukiojantis ir dėmesį rodantis Kristoferis. Aš jo per daug neprisileisdavau prie savęs, bet turiu pripažinti, kad po truputi jis mane vis labiau traukė.

 Atsipraususi ir apsirengusi nusileidau į apačią. Name buvo visiškai tylu ir man tai patiko. Mato su Kristoferiu nebuvo niekur matyti, taigi patraukiau į virtuvę papusryčiauti. Matas dėl manęs visada turėdavo nupirkęs šviežių produktų. Šiek tiek paieškojusi radau stiklainį džemo, kurio man reikėjo. Bet niekaip negalėjau jo atsukti tad susinervinusi jau ruošiausi jį padėti atgal. Kai iš niekur atsiradęs Kristoferis paklausė:

-Ar galiu padėti? – jis šypsodamasis paėmė iš mano rankų stiklainį, atsiremdamas į virtuvės stalą.– Štai, – gražino atsukta.

Jis atrodė puikiai. Vilkėjo juodus džinsus ir baltus baltinius. Per kuriuos, ne ką prasčiau galėjai suprasti, jog jis raumeningas nei būtų vilkėjęs aptemtą maikutę.

-Ačiū.

-Nėra už ką, – jo šypsena tapo dar platesnė.

-Kur Matas? – paklausiau.

-Iš pat ryto išėjo į susirinkimą.

Matas supirkinėdavo bankrutuojančias įmones ir jas atgaivinęs vėl parduodavo. Kaip vampyrui gana sąžiningas verslas. Daugelis vampyrų pasitelkę savo galias, tiesiog užhipnotizuodavo savo akių žvilgsniu, kokius nors turčius taip priversdami juos užrašyti jiems savo turtą. Pasak Mato jis užsiima šiuo verslu, nes nieko neveikiant amžinybė gali būti nuobodi. Be to jam patinka iššūkiai, o versle jų netrūksta ypač, jei stengiesi nenaudoti savo, kaip vampyro gebėjimu.