THE LUST

38 skyrius

Frenko pykčiu persmelktas veidas jau nebešmėžavo man prieš akis. Šalimais stovinti Vivjena neramiai trypčiojo šalia manes ir vis dairėsi. Katrina rankose gniaužė delninukę. Susirinkę svečiai tarsi nieko nepastebėję šnekučiavosi tarpusavyje, kažkuriam patalpos kampe aidėjo juokas, o ritmingai muzikai pritariantis solistas dainavo all gonna be ok.

Katrina vis murmėjo, kur pasidėjo Emanuelis, o aš tejaučiau besikaupiantį nerimą pilve. Maniau apsivemsiu. Delne įsprausta Katrinos šampano taurė jau buvo tuščia, o mano kūnas vėl jautėsi sušildytas nuo svaigaus gėrimo. Besikaupiantis nerimas neleido net stovėti, todėl suburbėjau:

- Einu prisėsiu, nes tas laukimas mane pribaigs, - pasitaisiusi plaukų sruogą patraukiau link staliukų, ieškodama savojo.

- Margarita, - išgirdau negrasų šūksnį. Atsisukau. – Jis jau čia, - pirštu parodė į Emanuelį Katrina.

Pasukau galvą piršto kryptimi. Emanuelio veidas buvo neįskaitomas, šalia jo stovinti Eleonora rankose laikė lapus ir vis dar kažką aiškino jam. Suraukiau antakius. Norėjau prieiti arčiau, tačiau tai nebuvo geras sprendimas. Netrukus Emanuelis pagriebė lapus iš Eleonoros ir patraukė žmonių minios link. Stovėjau kažkur tarp jų ir viltingai tikėjausi, kad jis eis link manes, tačiau jis pasuko priešinga kryptimi. Link Lizės. Atsidusau.

Lizės veidas nušvito kai prieš ją stovėjo jos sužadėtinis. Tačiau Emanuelis kažką sušnabždėjo jai į ausį. Mergina susiraukė ir atsitraukė nuo jo. Nė nepajaučiau, kaip prie manes vėl stovėjo Katrina.

- Kas ten vyksta? – nekantravo jaunesnioji Emanuelio sesuo. – Eime arčiau, - nusitempė pavymui.

Kuo labiau artėjome, tuo geriau girdėjau Emanuelį su Lize.

- Manau, kad tai turėtume išsiaiškinti akis į akį, - išgirdau Emanuelio tylius žodžius.

- Kas čia? – papūtė lūpas. – Aš neturiu ko slėpti, todėl nesiruošiu niekur eiti ir gadintis sau vakaro dėl to, ką tau ši... - demonstratyviai nužvegusi Elę, jos akys vėl grįžo prie Emanuelio, o mano kumštis suigniaužė. – mergiščia parodė.

Emanuelis nusišypsojo ir demonstratyviai iškėlė rankas į viršų, tarsi sakydamas pasiduodu. Tuomet atsisuko į susirinkusius svečius ir garsiai tarė:

- Gerai, tuomet tegu visi esantys čia sužino, kokia akiplėša esi. Nori sužinoti, kas čia? – atsisukęs į Lizę paklausė Emanuelis. Mergina susiraukė. Susiraukiau ir aš. Klausiamai pažvelgiau į Elę, kai mūsų žvilgsniai susitiko. Ji padrąsinamai šyptelėjo.

- Kas? – užstrigusiu balsu paklausė Lizė.

- Čia įrodymai apie tai, ką darei pastaruosius trejus metus mano tėvo kompanijoje, Lize, - merginos veidas persimainė. – Žinai, ką veikei, ar tau priminti? – pakėlė antakį vyras. – Plovei pinigus. Taip tyliai, kad niekas net nesuuodė. Bravo. Šaunuolė, – mergina akimis minioje kažko ieškojo, veikiausiai Frenko.

- Tai buvo Frenko sumanymas. Aš čia buvau tik įrankis, toks pat įrankis, kokiu dabar yra Margarita, - pergalingai šyptelėjusi Lizė pažvelgė į mane. Jaučiau svečių įsmeigtus žvilgsnius. Skruostai nusidažė raudoniu.

- Margarita nėra pasirašiusi nė vieno sandorio, kuris buvo apsimestinis, pridengiant kitus sandorius, sudarytus pinigų perlaidoms, - atsakė Eleonora. Lizė piktai dėbtelėjo į Elę ir vis tarp pirštų sukiojo pakabuką.