Basic bitch //Rašoma

23.

Mes sėdėjome kambaryje, ant grindų, ir mąstėme . Nei viena nežinojo ką pasakyti. Ar Arijai reikėjo pasakyti ankščiau apie viską? Ko ji tikėjosi mane sutikus ?Aš prakalbau:

-Gal tu jau..

-Taip, taip. Reiktų man jau keliauti,- ji nusišypsojo ir išėjo. Aš pajutau kaip mano skruostai nuraudo. Pasijutau keistokai. Dar visas šitas chaosas . Visko per daug. I need to get my shit together. Pradėjau kraustyti daiktus ir tuo metu atėjo Noah į mano kambarį:

-Žinai ,ji pavojinga .Būk pasiruošus viskam.

-Atsiprašau ? Ar tu mane palaikei visiška durne ?

- Nenorėjau panelės rožės įžeist,- jis pasišaipė ir išėjo. Aš pribėgau ir užtrenkiau duris . Noriu šiandien likusia diena pabūti viena. Man jau ,kaip ir sakiau, visko užtenka.

Netrukus gavau žinutę nuo Kriso. Nusprendžiau ignoruoti, bet mano telefonas nenustojo vibruoti. Norėjau mesti telefoną per kambarį. Norėjau būti tokiam momente , lyg skraidyčiau kosmose. Noriu būti neliečiama.

Tuo momentu supratau, kad nereiktų būti vienai kambary. Visa gyvenimą norėjau turėti sesę, kuriai galėčiau pasipasakoti .Kitam kambaryje sėdi Noah . Kodėl pas jį nenuėjus ?Aš ramiai ir tyliai nucypinau iki jo kambario. Jis gulėjo ant lovos ir žiūrėjo į savo išmanų telefoną. Aš priėjau ir atsargiai atsisėdau ant lovos krašto.

-Man reikia pagalbos,-prakalbau.

-Pagalbos ? Iš manęs ??- jis nustebo.

-Taip.

-Na ir kokios pagalvos tau reikėtų iš manęs ?- paklausė jis manęs. Aš pati nelabai gaudžiausi. Man jokios pagalbos nereikia . Aš tik norėjau ateiti į jo kambarį ,kad nelikčiau viena šešėly. Aš jį apkabinau, o jis mane dar labiau ir šilčiau apkabino. Jam papasakojau visa situaciją .

-Nežinau ką sakyti ,tu, Melane, sugebi įsivelti į įvairias situacijas.

Man pačiai įdomu, kaip viskas per pora mėnesiu taip aukštyn kojom apsivertė. Aš išsiskyriau su vaikinu , išsikrausčiau , pradėjau studijuoti savo svajonių dalyką , pasibučiavau su savo draugu ir susibendravau su nepažįstama mergina kuri pasirodo yra lezbe ?? Man net oro trūksta viskam užbaigt.

Gera valandėle pasėdėjus pas Noah kambaryje ,aš nusprendžiau išeiti pasivaikščiot .

Pagalvojau ,kad nuvažiuosiu į parką ,kur sutikau Aria. Tas parkas buvo viduryje Kristoferio ir Arijos namų. Kažkuris vienas iš jų greičiausiai bus parkelyje , tai turėsiu galimybe pašnekėti su vienu iš jų. Nepabėgsiu aš nuo savo bėdų.

Išlipau iš autobuso .Buvo vakaras ,todėl jau buvo tamsu. Nebuvo vėlu, kad manęs kažkas ieškoti neturėtų. Žvaigždės žibėjo danguje . Prisiminiau prisiminimą su Benediktu :

*mes su Benediktu juokiames*

-Benediktai, baik !Baik mane kutent ,- aš juokiaus .

-Melane, žiūrėk . Ta žvaigždė esi tu .Tokia visa švytinti laime.

Man iš akių sruveno ašaros , o aš ėjau link suoliuko ant kurio sėdėjau vakar. Priėjus suoliuką pamačiau merginą sėdint, o arčiau priėjus supratau, kad ten buvo Aria. Ji piešė .

- Ką pieši ?- pasiteiravau ir atsisėdau šalia.

-Ai, tokį žmogutį ,- ir ji nusišypsojo. Mes sėdėjome tyloje apie penkias minutes. Žiūrėjau į žvaigždes ir stengiausi neverki.

-Aš žinau ,kad dabar ne laikas ,bet gal galėtum papasakoti kas atsitiko su tuo vaikinu vakar ?-ji nutraukė tylą.

-Aš neseniai atsikrausčiau į šį miestelį ir su juo susipažinau savo mokymosi įstaigoje. Vėliau mano buvęs vaikinas išsiskyrė su manimi ir man jisai padėjo .Vakar jis mane pasikvietė nakvynei ir per mūsų nakvynę jis mane pabučiavo,- išbėriau viska kaip žirnius.

-O koks jo vardas ?-manęs paklausė Aria

-Kristoferis

- O DIEVE ,KRISTOFERIS GREEN ??AR TU JUOKAUJI ??- Aria atrodė labai nustebus ,ir iš jos išraiškos veido supratau, kad jos ir Kriso keliai jau buvo susikirtę.

-Brangute, jį visas miestas pažįsta, visos miestelio kalės dėl jo pešasi . Kodėl tu liūdna dėl to ,kad jis tave pabučiavo, rišk su juo. Jeigu tu nuspręsi su juo būti -aš tau padėsiu, Melane.

Buvau tokioje būsenoje ,jog nesupratau ar sapnuoju ,ar dar sėdžiu su Aria ant suoliuko.Aš ją apkabinau ir greitai bėgau iki autobuso stotelės .Kristoferis man vis atmetinėjo mano skambučius.

Autobusas sustojo ir aš iš karto bėgau link aukšto bendrabučio. Mačiau ,kad jo bute degė šviesa. Įėjau į liftą ir nuspaudžiau mygtuką su skaičiumi -vienuolika-. Užkilus priėjau prie buto durų ir pabildenau. Duris atidarė Krisas:

-Labas ,aš žinau ,kad viskas dabar labai blogai ir žinau aš ,kad nežinau kas vyksta ,aš noriu, kad tu man atleistum,- viską išbėriau kaip žirnius once again.

Jis priėjo prie manęs ,taip arti ,kad net jaučiau jo kvepavimą.

-Atleidžiu.

Tuo metu nežinau kas atsitiko. Aš paėmiau Kristoferio veidą ir karštai pabučiavau. Jis atsakė į mano bučinį , paėmė mane ir mes abudu uždarę duris sugriuvom į jo lovą.