Tu Priklausai Man.

3 Skyrius.

××××

-Nebūk bobutė - Vilas zyze man į ausį - tu dar nešėlai su manimi kaip reikiant, visa laika būni panirus, kažkur skrajoji.

Visa valanda jis man aiškina kad turėčiau eiti su juo į vakarėlį, kuri rengia jo vaikinas Reinas.
Aš nedegu noru linksmintis, bet kaip taip man zyzia į ausį įkyriai, bijau kad dėl šventos ramybės turėsiu sutikti.

-Kas už tai kad eisiu? - atsisukau su visa kėdė į jį.

-Tu pasilinksminsi - jis koketiskai man pamerke akį - prisigersim iki žemės graibstymo, o paskui ryte vemsim toliau nei akys mato.

Taip, pamiršau paminėti kad Vilas turi labai gerą humoro jausmą ir moka mane pralinksminti.
Nusišypsojau ir linktelėjau galva

-Dėl šventos ramybės, sutinku.

Jis iškėlė rankas virš galvos ir suspiege vaikišku balsu

-O taip mergyte! Šianakt pasilinksminsim!

-Šhhh! - pridėjau pirštą prie lūpų ji ramindama - juk nenori kad tas tipas išgirstu ir ateitų mus aprektu?

-Ai taip, taip, taip, - Vilas patilde balsą - ateis su savo surauktu veidu lyg šiknos, ir savo tuo durnu balsu sakis ' ir už ką gi aš jums moku veltedziai'

Jis taip juokingai pavaizdavo mano naująjį viršininką kad prunkstelejau į delną.
Turint omenyje kad mes dirbam labai gerai, be jokių priekaištų, jis visad randa prie ko prikibti.
Ponas šikna. Taip ji praminė Vilas.
Ir stebėtinai puikiai moka ji pavaizduoti, visada taip įsijaučia į vaidinimą kad aš viską pamiršusi juokiuosi iki ašarų.
Toks jausmas man seniai pamirštas, tad būna labai gera viską užmiršti ir susiemus už pilvo kvatotis.

-Gerai veltede - Vilas surimtejo - kaip rengsiesi į vakarėlį?

Kaip kiekviena penktadieni mes pabaigiam darbus anksčiau, bet mūsų neišleidžia į namus viršininkas, atseit, turim sėdėti iki paskutinės minutės. Nesvarbu turim darbo ar ne.
Tad visada likus laisvo laiko mes šnekam apie šį bei tą.
Šį kartą apie mano apranga su kuria eisiu į nenorima vakarėlį.

-Nežinau, džinsai... Palaidinė - pagalvojus guztelejau - nieko ipatingo.

-Ar tu turi suknelių? - jis pakėlė antakius klausdamas.

-Taip, bet nelabai mėgstu jas nešioti - nuo to laiko kai atsikrausciau į šį miestą, mintyse priduriau.

-Zinai, galėtum apsirengti seksualiau - jis pamerke aki - ten bus karštu vaikinų.

Man mažiausiai rūpi vaikinai, pagalvojau bet garsiai to nesakiau.
Manes nedomina nei kiek, patiksiu aš kažkam ar ne.

-Nežinau... - guztelejau pečiais - man patogiau su džinsais.

-Nenoriu nieko girdėti! - jis pakėlė balsą - šį vakarą noriu matyti tave su suknele! Ir seksualia!

Kartais jis mane užknisa! Bet niekad negaliu jam prieštarauti.
Jis toks man geras draugas, kad nejučia paemu ir su viskuo sutinku ką jis man sako, ar siulina.

-Gerai jau gerai! - atseit supykusi nusisukau nuo jo.

-Žinau kad tik vaidini jog pyksti Klėja - jis metė į mane susukta popieriuka nuo saldaines - gali nesistengti.

Prunkstelejau ir parodžiau vidurinį pirštą juokaudama.
Nusimato geras vakaras...