( Vilas)
( Arlėja)
-Labas...? - labiau klausdama nei paprastai sakydama ištariau.-Atsiprašau kad taip uzklupau - jis žemu balsu nusijuokė - nenorėjau išgąsdinti.
Jis truputi buvo už mane aukštesnis, tamsesnio gymio, su sereliais ant smakro.
Jo veido linijos buvo griežtos, kaip ir tamsios akys.-Mes pažįstami? - paklausiau vis dar stovėdama prie wc durų ir negalėdama pro jį praeiti.
-Aš tavęs nematęs - jis papurtė galva.
-Ir aš tavęs ne - nusijuokiau - gal mane supainiojai su kažkuo kitu..
-Galbūt - jis paslaptingai nusišypsojo - nors abejoju.
Stovėjau kaip prikalta į žemę, nuo jo sklido stiprus aromatas kuris geresi į mano plaukus.
Jis taip pat nejudėdamas stebėjo mane.
Kažkodėl susigedusi nuleidau galva.-Leisiu tau grįsti pas draugus - kiek pastovejes jis atlaisvino kelią.
-Gerai - kaip kokia mokinuke sucypiau ir žengiau žingsnį.
Šiame kolidoriuje nebuvo daug vietos, jis pasitraukė į šalį, bet norėdama pro jį praeitį turėsiu vos ne susiglausti kūnais.
Tikėjausi kad jis nueis pirmas. Bet jis stovėjo ir nejudėjo. Jo akys greze mano kūną.
Neturejau kitos išeities tik žengti žingsnį ir eiti pirma.
Priartėjus visiškai prie jo mūsų rankos susilietė.
Mane keistai nukrate elektra, visu kūnu pasklido šiurpai.
Vis tiek ėjau nesuletindama žingsnio.
Priėjusi staliuką išvydau draugus rimtais veidais.-Kodėl jis nusekė iš paskos? - Arlėja pirma paklausė.
-Nežinau - guztelejau pečiais, aš išėjau iš wc ir beveik atsitrenkiau į jį, jis stovėjo prie pat durų.
-Ką jis sakė? - Vilas taip pat įsijungė į pokalbį.
-Ne kažin ką - atsisedau ir uzsiverciau gėrimą iki dugno - pasilabino, ir tada aš paklausiau ar mes pažįstami. Bet jis sakė kad manes nepažįsta... Galbūt.
-Keista... - Arlėja nutese - žiūrėk jis išeina!
Ji pasilenkus sušnypštė man. Pasukau truputį galva į tą pusę kur ėjo kolidorius į wc.
Is jo išėjo vaikinas ir nesizvalgydamas patraukė prie savo staliuko.
Atsisėdęs pasiėmė gerima ir lyg niekur nieko įsiliejo į pokalbį vykstanti prie stalo.-Jis žiauriai karštas - Vilas žiūrėdamas į jį sušnabždėjo - kaip manai jis gėjus?
-Gėjus? - Arlėja prunkstelejo - koks gėjus seks mergina iki wc ir ten ją kalbins, nors visiškai nepažįsta?
-Gal jam patinka ir merginos ir vaikinai - Vilas guztelejo pečiais.
Arlėja ir Vilas diskutavo o aš negalėjau nuleisti akių nuo jo.
Jis kažkuo mane traukė. Bet daugiau nei karto nepažiūrėjo į mano pusę-Klėja? - Arlėja pamojo savo ranka man prieš veidą - mes jau einam.
Vilas atsiskaitė už gėrimus palikdamas pinigus ant stalo, ir jau dėjosi striuke, o Arlėja tvarkėsi plaukus.
Pakilau ir aš, uzsitempiau striuke ant pečių ir patraukėm link durų.
Man einant pro vaikino staliuką jis tik šiek tiek pakėlė savo gėrimą tarsi atsisveikindamas, jo akys trumpam pažvelgė į mano, ir tada lyg nieko nebuvę jis nusisuko ir isiziurejo į merginą šalimais.
Išėjus į kiemą man palengvėjo. Tarsi visa laiką būčiau sulaikiusi kvėpavimą, ir tik dabar galejus iškvėpti.
Buvo be galo keista. Bet kartu ir įdomu...
Įdomu kodėl tas vaikinas susidomėjo manimi...
YOU ARE READING
Tu Priklausai Man.
RomancePo to kai avarijoje žuvo Eidėjus, ir Klėja įkišo Keito tėvą Ričardą į kalėjimą, ji išvyko į kitą miestą. Palikus praeitį, ir meile vaikinui Keitui ji pradeda naują gyvenimą. Tik ar jai leis praeities šmėklos? Ar bus kartu su vaikinu, kurį dar myli? ...