××××
-Tu rimtai?? - Arlėja išvertė savo dideles akis.
Sėdėjau su ja kavineje, lauke, mes gėrėm kava ir aš jai papasakojau apie savo praeitį, ir kad vaikinas nuo kurio bėgau, mane susirado ir ištraukė jausmus į paviršių.
-Ir tu vel su juo, nors neseniai svaigai apie tą Maikla? - ji pamojo padavėjai kad ši prieitu - man reikia kažko stipresnio.
-Aš nežinojau kas man darosi... - gurkstelejau juodo skysčio - bet dabar aš vėl su Keitu.
-Galėsiu aš su juo susipažinti? - ji pakėlė antakius nors vis dar buvo priblokšta mano pasakojimo - galėsiu Vilui papasakot?
Būčiau ir Vilui papasakojus, bet jis šiandien negalėjo eiti su mumis nes pas jį atvyko tėvai.
-Taip, gali - linktelėjau galva ir nusijuokiau.
-Aš vis dar negaliu patikėti kad iš tikrųjų visa tai vyko tavo gyvenime - ji pakraipe galva nustebusi - o aš vis spėliojau nuo ko tu bėgi, ir kas tau nutiko.
-Dabar jau žinai - baigiau savo kava ir atsignybiau gabalėlį varškės pyrago - maniau kad jo nebemyliu, bet tai ką jis padarė... Aš galvojau kad ją užmušiu.
-Gaila kad manęs ten nebuvo - ji nuliūdo - būčiau prisidėjusi, nekenčiu tokiu kalių kaip jos.
I mano telefoną atskriejo žinutė. Rašė Keitas:
' Pasiilgau taves Kleja, ypač tavo kūno'
Jaučiau kaip mano skruostai nuraudo nuo jo žinutės.
-Ak jus istvirkeliai! - Arlėja sukikeno - matau kaip israudai!
-Visai ne - pakraciau galva ir dar labiau israudau - baik!
Ji nusijuokė ir sulaukusi savo užsakyto gėrimo uzsiverte ir pradėjo pasakoti kaip pasiilgo vaikino.
-Aš jau noriu kad mane kas nors isbarskintu taip kaip tave Keitas.
-Arlėja! - sušnypščiau - baik nes kitaip nieko tau nepasakosiu!
-Gerai jau gerai - ji iskele rankas į viršų - tyliu.
Toliau šnekėjom apie šį bei tą. Ji vis pasiguosdavo kaip ji nori vaikino, bet neranda sau tinkamo.
Visi nevykėliai arba mergisiai.
Nepastebėjom kada atėjo laikas atsisveikinti nes aš buvau susitarusi susitikti su Keitu.-Aš norėsiu viską žinoti! - man ją apsikabinus ji pagrasė - iki menkiausių smulkmenų. Jei jau pati negaliu patirti malonumo tai bent paklausysiu kaip faina tau būna su juo.
Švelniai trinktelejau jai delnu per ranka ir atsisveikinusi patraukiau į namus
Stovėjau prie savo namo ir laukiau Keito kol jis mane pasiims.
Dairiausi juodo visureigio bet prie manęs tik sustojo baltas automobilis
Jo dureles prasivėrė ir iš jo išlipo Keitas.
Nustebusi nuzingsniavau prie jo-Naujas automobilis? - pakstelejau į lūpas.
-Taip, bet jis ne mano - jis sypsojosi.
-Kieno? - paklausiau sutrikusi.
-Tavo - jis ištiesė man mašinos raktelius.
-Ką? - nuzvelgiau automobili, jis buvo labai gražus, ir prabangus.
Aš turėjau vairavimo teises. Bet neturėjau automobilio, man buvo brangu ji įsigyti. Todėl važinėjau viešuoju transportu arba taxi.
O dabar jis man siulina tokį automobilį...-Aš negaliu... - papurciau galva - negaliu priimti tokios brangios dovanos.
-Aišku kad gali! - jis ispraude raktelius man į delną - as ji seniai turiu, bet juo nesinaudojau, man patinka didesni automobiliai.
Jis man mirktelėjo ir švelniai isodino už vairo.
Pats apejas masina atsisėdo į keleivio vieta ir atsisuko į mane.-Atrodai karsta už vairo.
-Labai? - rankomis paglosciau vairą ir šyptelėjau - man jis pradeda patikt.
-Uzvesk ir važiuok - jis linktelėjo galva.
Nedrąsiai užvedziau masina ir lėtai isriedejau į kelią.
Automobilis taip lengvai važiavo kad nejučia spustelejau greiti.
Iskart pradėjo lošti prie sėdynės, nusijuokiau ir dar padidinau greiti.-Klėja ramiau - Keitas nusijuokė - jis turi labai daug galios, nenoriu kad nulektum nuo kelio.
Aš jo nesiklausiau, man patiko valdyti automobilį, spausti greiti tiek kiek aš noriu.
Prieš mane važiavusia masina aplenkiau greitai ir paprastai.-O tu pašėlusi! - Keitas suriko ir įsitvėrė į rankena.
Nusijuokiau ir pamazinau mašinos greiti.
-Aciu - pasukau šiek tiek galva į Keita ir padėkojau - man jis labai patinka.
-Džiaugiuosi - jis linktelėjo galva ir šyptelėjo - norėčiau kad važiuotum į mano motinos namus.
-Ko ten? - paklausiau nustebusi.
-Negalvok kad šį automobilį gavai dykai - jis paslaptingai nusišypsojo ir prisimerke taip kad man viduje užsiliepsnojo geismas - turėsi atsimoketi savo kūnu.
O vaikeli...
VOCÊ ESTÁ LENDO
Tu Priklausai Man.
RomancePo to kai avarijoje žuvo Eidėjus, ir Klėja įkišo Keito tėvą Ričardą į kalėjimą, ji išvyko į kitą miestą. Palikus praeitį, ir meile vaikinui Keitui ji pradeda naują gyvenimą. Tik ar jai leis praeities šmėklos? Ar bus kartu su vaikinu, kurį dar myli? ...