Tu Priklausai Man.

11 Skyrius.

××××

Kita diena po darbo grįžusi namo iškart atsidariau savo laptopa ir atsiveriau Facebook.
As nežinojau jo pavardės bet pabandžiau įvesti vardą Maikla ir miestą.
Išmetė kelis variantus kurie nei vienas neatitiko jo.
Aš norėjau sužinoti daugiau apie jį.
Po sapno kuri sapnavau...
Jis mane laikė supančiojes savo rankomis o jo liežuvis slydo mano kaklu...

-Ne ne ne

Viena sau ištariau tuščiame bute, aš negaliu jo viso prisiminti.
Jis per daug... Jaudinantis.
Pirma karta po ilgo laiko aš nebesapnavau košmaru.
Sapna valdė jis. Vaikinas kurio nepažįstu, kuris taip greitai užvaldė mano mintis.
Galbūt pats dievas norėjo kad praeitį palikčiau sau už nugaros ir dėčiau žingsnį į priekį??
Dar kartą pabandžiau suvesti jo vardą į Twitteri, ten irgi nebuvo nieko kas nors kiek būtų panašus į jį.

-Kas tu toks?

Garsiai sušnabždėjau. Nieko nepesusi nutrenkiau nešiojamąjį kompiuterį į šoną ir nuėjau į virtuvę įsipilti vyno.
Šiandien išeidama iš darbo iškart žvilgsnį nukreipiau į ten kur jis vakar stovėjo, bet ten nieko nebuvo.
Isipyliau vyno iki kraštų ir iškart uzsiverciau. Man reikia paskambinti.
Nuėjusi į svetainę ciupau mobilųjį ir surinkau Arlejos numerį.

-Hmm? - jos balsas buvo užsimiegojes.

-Labas, čia aš - tariau gurksnodama vyną - man reikia kad tu ateitum pas mane.

-Dabar? - ji sutriko.

-Taip, turiu vyno.

-Busiu po penkių minučių - ji padėjo ragelį.

Padėjau telefoną ir vėl prisitraukiau kompą.
Jo vardą surinkau Google paieškoje.
Čia išmetė tūkstančius Maiklu. Tik nei vienas nebuvo jis.
Jei ne draugai kurie jį matė pagalvočiau kad aš viską išsigalvojau ir jokio vaikino nėra.
Po puse valandos į duris pabelde Arlėja.

-Užeik - atidariau duris ir įleidau ja į vidų.

-Kas nutiko? - ji nusivilko striuke ir pakabino ant pakabos.

-Einam į svetainę, viską papasakosiu prie vyno - nusivedziau ja į kambarį.

Jai prisėdus padaviau taure su vynu ir papasakojau viską iki smulkmenu

-Oo vaikyti - ji sušvilpė - as jo nepažįstu, bet atrodo kad tu jam kritai į akį.

-Jis pirmą kartą mane pamatė - susitraukiau - kaip taip įmanoma?

-Visko gyvenime būna - ji gūžtelėjo pečiais - džiaukis, jis tikrai labai karštas.

-Man ne tai galvoje - gurkstelejau vyno - nuo tos akimirkos kai ji sutikau, jis mano mintis užvaldė.

-Galbūt ir gerai - ji pažiūrėjo į mane susirūpinusi - tu atrodai kitokia... Visa laiką būni liūdna, skrajoji kažkur.. O dabar, tavo net skruostai rausvesni.

-Čia nuo vyno - susigedusi nuleidau galva.

Visi kas mane sutinka sako kad aš lyg ne sava. Kažko vis gailiuosi...
Ir niekam negaliu pasakyti kas vyko praeityje...
Kad aš prazudziau vaikiną.
Dėl kito vaikino.
Aš niekada sau to negalėsiu atleisti...

-Kad ir kaip būtų - Arlėja ištraukė mane iš minčių - manau kad jus dar susitiksit.

-Taip manai?

-Aišku - ji linktelėjo galva ir gurkstelejo vyno - jeigu taip labai jis tavimi susidomėjo, greitai nepaleis.

Mano širdis pradėjo greičiau plakti nuo jos žodžiu.
Bėda ta, kad aš irgi noriu dar kartą su juo susitikti...