Tu Priklausai Man.

7 Skyrius.

××××

~Po kelių dienų ~

Aš jam nepaskambinau. Negalėjau... Aš negalėjau sugrįžti į praeitį.
Žiūrėdama į jį mačiau Eidėju. Jo nieksa tėvą...
Man tie įvykiai buvo patys skaudžiausi.
Ir negalėjau leisti jiems valdyti mano gyvenimo. O ta padaryti galėjau tik vienu būdu.
Nutraukus bet kokį bendravimą su Keitu.
Kažin ar aš jam jaučiu ta pati ką ir anksčiau...
Jau tada, sėdėdama lėktuve, jaučiau kad su juo baigiu. Baigiu ką pradėjusi.
Mums nebuvo lemta būti kartu. Susitikom keistomis aplinkybėmis.
Jei ne Eidėjaus mirtis, ir ne nutikimai su jo tevu, galbūt mes turėtumėm galimybe būti kartu.
Bet dabar jaučiu kad mes jos nebeturime.

-Ej? - palei nosį Vilas suspragsejo pirštais - žeme kviečia Klėja!

-Atsiprašau, buvau uzsisvajojusi - paėmiau iš jo rankų man tiesiama rankraštį.

-Apie ką svajojai? - jis šelmiškai metė į mane žvilgsnį.

-Nesužinosi - iškišau liežuvį - dirbk savo darbą veltedi.

Atsiverčiau knygos rankraštį ir pradėjau tikrinti.
Bet mano mintys buvo kitur.
Po to kaip jam nepaskambinau jis buvo atejas prie mano namo durų.
Bandė kalbėti, bet aš jį vis nutraukdavau, sakiau kad aš negaliu.
Mačiau jo akyse skausmą. Bet nieko negalėjau sau padaryti.
Jis padavė man lapelį su savo adresu ir vėl užrašytu telefono numeriu.
'Aš gristu atgal iš kur atvykau, jei persigalvosi, bet kada gali man paskambinti'
Ir apsisukęs išėjo.
Nežinau ką tuo metu jaučiau, skausmą, palengvėjimą, laime?
Gal viską kartu? Nematant jo, nemačiau prisiminimų vis man išplaukiančiu į paviršių.
Žinojau kad viska nutraukiau pati, savo noru. Ir nieko nekaltinau, tai mano pasirinkimas.

                      .......

-Einam išgerti? - darbui pasibaigus Vilas paklause manęs.

-Nežinau... - imdama rankine dvejojau - juk rytoj vėl į darbą.

-Žinau - jis šyptelėjo ir guztelejo pečiais - nieko baisaus kad kelias taureles islenksim, gal prie mūsų prisijunks Arlėja.

Turiu kažkaip atsipalaiduoti ir leisti mintims pabėgti nuo visko, todėl sutikau.

-Bet ne daug - pagrasiau pirštu.

-Oki doki - Vilas pliaukstelejo delnais.

                     ......

-Ir jis man sako, aš permiegociau su tavimi bet nuo tavęs trenke katėmis, o aš joms alergiškas!

Sėdėjom bare o Arleja pasakojo apie savo nuotykius su vaikinais mus su Vilu prajuokindama.

-Tai jis tavęs taip ir neiškrušo? - Vilas prunkstelejo ir uzsiverte taurelę su degtine.

-Aišku kad ne! - Arlėja pasekė jo pavyzdžiu ir taip pat uzsiverte degtine - jo akys taip pradėjo asarot jog galvojau išverks viskas ašaras!

Mes vėl uzsikvatojom atkreipdami dėmesį iš kitų žmonių.
Sėdėjom bare, kur visa atmosfera buvo tamsi, bet kartu ir jauki. Odiniai krėslai ir paprasti staliukai kartu kūrė ir prabangos  ir paprastumo jausmą.
Palubėje kabėjo pritemdytos lempos, bet vistiek galėjai viską įžiūrėti.
Čia jauciausi jaukiai ir smagiai, todėl vėl užsisakėm po gėrimą.

-O kaip tau Klėja? - Arleja atsisuko į mane - nereikia kad kas isbarskintu?

-Oj ne, dėkui - nusijuokiau.

-Kodėl? - Vilas taip pat atsisuko į mane - pavyzdžiui ana tas vaikinas iš kito baro galo

Jis gėrimu parodė į tą vietą kurioje sėdėjo du vaikinai ir dvi merginos. Tik vienas iš jų nenuleido nuo manęs akių.
Susigedusi nuleidau galva

-Baik, nerodyk pirštais - sušnypščiau piktai Vilui.

-Nekarščiuok - kaip visad Vilas atsiputes nusijuokė - bet žinok jis visą vakarą spokso į tave, jam net neįdomi jo draugė.

Arlėja pasuko galva į tas poreles ir juos nužvelgė.

-Ji baisi, už tad ir neįdomi jam - ji prunkstelejo - palyginus su Klėja... Jis norėtų ja isdulkint.

-Baikit! - raudonuodama tyldziau tuos du besikvatojancius avigalvius - man nejuokinga.

Jie apsimestinai nuleido galvas ir bandė būti rimti bet prunkščiot pradėjo pirma Arlėja, o tada ir Vilas.

-Einu į tuoleta - piktai juos nuzvelgiau - kol grisiu noriu kad jus sedetumet ramiai ir neišsidirbinetumet.

Jiems kikenant atsistojau ir nuzygiavau iki wc iškėlusi galva.
Tie kvailiai mane erzina daugiau nieko.
Atsiims vistiek...
Mintyse putojau ir įėjau į kabina.
Nusilengvinusi nusiploviau rankas ir nuzvelgiau save veidrodyje.
Tada apsitvarkiau plaukus, ir žengiau pro duris.
Nustebusi sustojau. Vaikinas kuris į mane spoksojo visa vakarą stovėjo pries mane.

-Labas - tarė kimiu balsu.