Tu Priklausai Man.

25 Skyrius.

××××



Sėdėjau darbe ir tvarkiau dar viena rankraštį kuri radau padėta ant savo stalo.
Bet vis negalėjau susikaupti prisiminusi vakar vakarą.
Puse nakties mes darėm tokius dalykus, nuo kurių šiurpsta oda.

-Na ir kietas automobilis stovi prie darbo - Vilas iejas į kabinetą nutrenkė striuke ant stalo - kažin kieno jis?

-Koks? - nors numaniau apie kurį jis šneka.

-Baltas bmw, temdytais stiklais - jis pavydžiai pažiūrėjo pro langą - na ir sekasi kažkam.

-Man - atsakiau.

-Ką? - jis nesuprato - kas tau?

-Man sekasi.. Jis mano - šyptelėjau jam išsižiojus.

-Mums padidino algas?? - jis apsidžiaugė.

-Ne, man ji padovanojo...

-Aaa - jis šelmiškai į mane pažiūrėjo - girdėjau apie pasakų princa kuris tave susirado.

-Taip, tas pats - linktelėjau galva ir dar labiau išsišiaupiau.

-Man irgi dvidešimt penki metai bet dar niekas nepadovanojo tokiu dovanų - jis pavydžiai mane nužvelgė - as irgi noriu tokio princo.

Nusijuokiau ir kibau į darbą, nors mano mintys buvo kartu su Keitu.
Ir vakarykščiu vakaru.
Šiandien turėjau susitikti pavakarieniauti su juo ir jo motina mieste todėl turėsiu eiti dar į parduotuvę nusipirkti naują suknele kuri tiktų tokiems vakarams.
Mes visos turimos buvo jau senos, ir nelabai tinkamos kažkur išeiti.

-Vilai? - pašaukiau draugą kuris kažką rašė į popierių - nori padėti man išsirinkti suknele?

-Aišku! - jis nusišypsojo - man labai patinka kai reikia eiti apsipirkti.

-Sutarta, tada po darbo galėsim vykti.

                  ........

-Ne Klėja! - Vilas susidėjo rankas ant krūtines - si suknele tinka labiau bobutem!

Stovejau persirengimo kabinoj ir demonstravau balta suknele su gelytemis.
Man ji atrodė gražiai bet kai Vilas ja ispeike piktai nusitraukiau per galvą.

-Aš jau penkias matavausi ir visos tau negražios! - iš kabinos surikau Vilui.

-Nes renkiesi tu! Leisk man! - jis atsisauke.

-Puiku, atnešk tavo manymu gražią suknele - surikau vėl.

-Duok man kelias minutes - jis apsidžiaugė kai aš išėjau iš kabinos ir atsedau ant pufiko laukti kol jis atneš TA suknele.

Netrukus jis sugrįžo ant rankos nešinas paprasta raudona suknele.
Kai jis iškėlė man ją prieš akis pamačiau kad nors ji ir paprasta, bet labai graži.

-Ji pabres tavo figūra - Vilas nužvelgė mane - ji tau puikiai tiks prie plaukų.

Švelniai paėmiau ja į rankas ir nusinesiau į kabina.
Kai uzsivilkau ir nuzvelgiau save veidrodyje likau labai patenkinta.
Ji puikiai man tiko, kaip ir Vilas sakė.

-Gal išeisi pasirodysi?? - Vilas nesulaukęs manęs paprase.

Kai išėjau jis išsižiojo ir vaidindamas kad alpsta pasivedavo su ranka sau pries veidą

-Tai bent.. - as galiu būti asmeninis pagalbininkas apsipirkinejant.

Nusijuokiau ir apsisukau leisdama suknelej suktis aplink kojas.

-Aš ją pirksiu - apsisprendžiau ir grįžau atgal į kabina jos nusirengti.

Išėjom iš parduotuves su pirkiniais rankose.
Vilas nusipirko naujus marskinius su kažkokiais piešinukais, o aš su raudonąją suknele.
Buvau laiminga kad radau man tinkancia ir patinkančią.

-Jis neturi brolio? - Vilas uzsisvajojes paklausė kai isedom į mano naująjį automobili.

-Ne, tik sese - atsakiau ir išvažiavau į kelią.

-Tada gal man būti normaliu bičiuku? - jis paklausė manęs nusijuokdamas - busim giminės, ar kažkas tokio.

-Jeigu nori, bet patikėk manimi, Elena ne iš kelmo spirta - prisiminiau kaip ji sudaužė vaza Keitui į galvą norėdama mane išlaisvinti.

-Aš irgi! - Vilas suriko ir piktai mane nužvelgė - nejaugi aš lepsis??

-Kartais - guztelejau pečiais ir nusijuokiau sustodama prie jo namo.

-Klėja! - jis suriko apsimestinai pasipiktinęs - as daugiau tau nepadesiu rinktis suknelių!

Pasiunčiau jam oro bučinį kai jis išlipo iš automobilio.

-Myliu! - surikau jam vaidinant uzpykusi.

-Aha ir aš tave - jis išsišiepė nors vaidino kad pyksta - gero vakaro.

-Ačiū!

Jam uztrenkus dureles paspaudžiau greiti ir nuvažiavau į namus ruoštis.