Po to kai avarijoje žuvo Eidėjus, ir Klėja įkišo Keito tėvą Ričardą į kalėjimą, ji išvyko į kitą miestą.
Palikus praeitį, ir meile vaikinui Keitui ji pradeda naują gyvenimą.
Tik ar jai leis praeities šmėklos?
Ar bus kartu su vaikinu, kurį dar myli?
...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
-Tu kaaa??? - Vilas išsižiojo ir pašoko nuo kėdės.
-Tyliau! - sudrausminau ji ir priverčiau atsisėsti.
-Tu rimtai?? - jis išvertė savo didelias akis.
Sėdėjom darbe kai neistverusi jam pasakiau kad aš laukiuosi. Ir štai kokia jo reakcija. Jis spirga ant kėdės ir klausinėja manęs visko, kas buvo, kaip sužinojau, ir ar vaikas Keito.
-Aš būsiu krikštatėvis - jis tarė kai jam viską papasakojau.
-Stok į eilę - nusijuokiau - Arlėja ta pati sakė.
-Taip nesazininga! - jis pakėlė balsą - as noriu būti! Mes seniau pazystami.
Susiemiau už pilvo kai pajutau dar viena šleikštulio banga
-Kas yra?! - Vilas pašoko nuo stalo ir pribėgo prie manęs.
-Viskas gerai - nusijuokiau tyliai - tai tik pykinimas... Mane labai pykina.
-Ir Keitas nepastebi? - jis pakėlė antakius klausdamas.
-Tik viena karta pastebėjo.. Bet aš išsisukau.
-Jei tave taip pykina, ilgai negalėsi slėpti - jis pasakė ir sugrįžo prie stalo tęsti darbu.
Ta žinojau ir aš pati. Visa laimė kai man užeidavo pykinimas arba jis arba aš budavau duše, arba apačioje. Jis nematydavo. Bet kada gali pamatyti, ir tada jam kils įtarimų. Turiu būti atsargi, bet mane kankina tokios pykinimo bangos kad vos istveriu. Po to vakaro kai sužinojau kad aš laukiuosi vis labiau myliu ta grudeli savyje. Mano meilė jam auga valandomis, ir dabar aš spėlioju ten mergaite ar berniukas... Žinau kad dar anksti, ir net nesimato bet aš jau svajoju.
...... Atėjus pietų pertraukai abu su Vilu patraukėme į virtuvėle kuri buvo pritaikyta darbuotojams išgerti kavos arba užkąsti pietų metu.
-Aš perėjau ant salotų - Vilas išdidžiai tarė kai mes atsisedom prie stalo - pradėjau sportuoti.
-Ar ilgam? - nusijuokiau prisiminus praeita sykį kai jis pradejo sportuoti. Po savaitės laiko metė.
-Taip, ilgam - jis įžūliai į mane pažiūrėjo - šį kartą aš noriu sportuoti labai.
Guztelejau pečiais ir kibau į savo sumuštinį su vištiena. Visa laimė kad atsikandus kasnio manęs nesupykino. Kambario kampe, aukštai ant sienos buvo pakabintas mažas televizorius per kurį rodė žinias.
-Įdomu, ar Keitas apsidžiaugs? - Vilas pridėjo šakute prie lūpų ir pažvelgė į mane - kaip manai?
-Nežinau.. - guztelejau pečiais ir vėl atsikandau sumuštinio - Tikiuosi kad taip.
-Mhmm - jis numyke ir prisikiso pilna burna salotų.
Viena akimi stebėjau žinias, ir lėtai kramciau maistą. Buvau laiminga kad manęs nepykina. Jau buvau bebaigianti valgyti kai išgirdau žinių pranešėjos balsą:
' prieš kelias dienas pabėgo kalinys, kuris buvo nusikaltęs stambiu mastu, paskelbta jo paieška, žinantiems ar kažką maciusiems prašome kreiptis telefonu kuri matysite ekrano apačioje. O štai kairėje pusėje matote nusikaltėlio nuotrauka'
Mano akys žvelgė į vyrą, kuri pažinojau. Tai aš jį patupdziau už grotu.... Ten buvo Ričardas... Ir jis pabėgo. Ir esu tikra kad iesko manęs... Atsistojusi parklupau ant kelių ir isvemiau katik suvalgyta sumuštinį ant žemės.
-Kleja!?
Dar spėjau išgirsti sušunkant Vila. O tada... Nualpau..
