Tu Priklausai Man.

16 Skyrius.

××××

Po tų žinučių šiaip ne taip prisiverčiau save pakilti nuo kėdės ir kažką daryti. Nes nieko nedarant man į galvą lindo mintys kurių nenorėčiau turėti savo galvoje.
Todėl vaiksciojau po namus su dulkių šluoste ir valiau dulkes nuo paviršių.
Su petimi buvau prispaudusi telefoną ir kalbėjau su močiute.

-Taip, viskas puiku - atsakiau kai ji manęs paklausė kaip sekasi, nors šiuo metu nebuvo jau taip ir puiku.. - o kaip tau močiutę?

-Visos dienos senatvėje ėjo labai nuobodžiai - jos balsas buvo džiugus - todėl užsirašiau į mezgimo kursus.

-Tikrai? - negalejau patikėti tuom ką ji man sako - tu vaikštai į susitikimus?

Visa laiką mano močiutė buvo prieš tokius dalykus, jos žodžiais tariant į tokius būrelius eina tik senutės kurios nebeturi gyvenimo.
O dabar, ji pati užsirašė į panašų užsiėmimą.

-Taip, jau pirmas įvyko ir likau labai patenkinta - ji tarskejo lyg mokinuke.

-Numegzk ir man kažką - juokais tariau.

-Be abejo, pirmas mano kūrinys atiteks tau - jos balsas susvelnejo - pasiilgau tavęs Klėja.

-Ir aš tavęs labai pasiilgau močiute.

Dar kiek pasikalbėjom ir padėjau ragelį. Negaliu visa diena kalbėti su močiute vien dėl to kad užimčiau savo mintis.
Apvaliusi visur dulkes apėjau namus ir aprinkau šiukšles.
Laikas išnešti į kieme esančius konteinerius.
Įsispyriau į pūkuotas šlepetes ir išėjau į laiptine prie lifto.
Kieme buvo saulėta, tik švelnus vėjelis kedeno plaukus. Galbūt turėčiau išeiti ir pasivaikščioti? Pravedinti galva..
Man išmetus šiukšles į konteinerį pasukau atgal į namus kai mano telefonas vėl suskambėjo.

-Alio? - išsitraukiau ir atsiliepiau žvelgdama į dangų.

-Tikiuosi nusiprausej? - ragelyje nuskambėjo suirzęs Keito balsas - nepakesiu jei nuo tavęs dvoks kitu niekšu.

-Baik.. - tyliai paprašiau, aš dar negirdejusi jo tokio - nenoriu kad taip šnekėtum.

-Kaip Klėja? - jis pakėlė balsą - turint ta faktą kad tu mylejeisi su kitu.

-Aš atsiprašau...

-Pamirsk - jis tarsi nukando mano atsiprašymą - jei jau vaikštai po vakarėlius ir linksminiesi, turi sutikt šiandien eiti į vakarėlį su manimi.

Dar vienas vakarėlis?? Aš visiškai netroškau bet bijojau atsisakyti. Dabartinio Keito nežinau, ir nežinau ką jis gali iškrėsti.

-Tai sutinki? - jis nekantravo.

-O turiu kitą pasirinkimą?

-Ne - jis nukirto.

-Kada būti pasiruošus? - iš nevilties atsidusau.

-Aštunta valanda aš atvyksiu pas tave - jis greitai išbėrė žodžius - ir Klėja, nedusauk.

Taip taręs padėjo ragelį. Stovėjau vidurį gatvės ir spoksojau į ragelį.
Nejaugi tikrai čia tas pats Keitas kuri pamilau??