28 Skyrius.

448 23 10
                                    

××××

Šeštadienis

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

Šeštadienis. 8:21h.

Sėdėjau erdvioje virtuvėje ir gurkšnojau kava stebėdama paukščiukus pro dideli langą.
Atsikėlus Keitas išvažiavo į vietinę kepykla prizadejes kad man parves skanių bandelių, kokias jis valgydavo vaikystėj.

-Tu apsilaizysi pirštus - pries išeidamas jis šyptelėjo.

Laukiau jo sugrįžtant ir mėgavausi kava.
Nuo stalo ciupau banana ir atsilupusi atsikandau ir kramciau.
Kai jau ruošiausi kasti antra kąsnį mane taip supykino kad spėjau tik iki kriauklės dabegti, ir viską ką buvau išgėrusi ir suvalgiusi išvemiau.

-Dieve...

Laikydamasi už kriauklės kraštų sudejavau ir atsukau vandenį kad viska nuplauciau.
Paskutiniu metu man su skrandžiu kažkas negerai...
Reiketu apsilankyti pas savo gydytoja mąsčiau ir atsiplesiau popierinį rankšluostį apsivalyti burną.
Ir staiga sustojau. Mano širdį pervėrė nerimas.
Kada man buvo paskutinį sykį mėnesinės??
Laiptais uzbegau kas dvi pakopas ir susiradau savo darbo kalendorių. Atsiverčiau ji ir ismeigiau akis į jį.
Man mėnesines vėlavo dvi savaites....
Prieš savaite man prasidėjo skrandžio bėdos.... Bet gal ne tas kaltas.
Aš tiesa sakant nežinau ar Keitas saugojosi....
Pakėliau palaidine ir ranka paliečiau pilva. Jis buvo toks kaip visada.
Bet man buvo neramu. Kas jei...
Paciupau čia pat esanti mobilųjį ir surinkau Arlejos numerį.

-Arlėja? - iškart tariau kai ji pakėlė ragelį - tu laisva??

-Taip, kas nutiko? - jos balsas buvo uzsimiegojes.

-Man reikia susitikti su tavimi...

-Kas nutiko?? - ji jau buvo išsigandusi.

-Man vėluoja mėnesinės... - sušnabždėjau vis dar netikedama kad aš pamiršau kad jos man turėjo būti jau seniai.

-O dieve! - ji pasimetė - ir tu galvoji...

-Nežinau, man paskutiniu metu su skrandžiu negerai, mane pykino, o šiandien ryte aš apsivemiau...

-Atvyk pas mane - ji įsakė - pries tai nusipirk nėštumo testą.

Drebanciom rankom padėjau telefoną ir isplesiau lapuka iš savo darbo knygelės.

' nepyk, greitai grisiu, Arlėjai manęs labai reikia'

Parašiau raštelį su melu ir nunesusi į virtuvę padėjau ant stalo.
Tada nubėgau užsidėjau sportbačius ir pro duris į masina.
Mano širdis daužėsi taip labai jog maniau kad ji iššoks.
Man reikia į vaistine, nėštumo testo...
Ir tada bus aišku...

Tu Priklausai Man. Where stories live. Discover now