Tu Priklausai Man.

17 Skyrius.

××××

Vis labiau artėjo susitarta valanda todėl užsidėjau dar nei karto nenešiota juoda kostiumėlį.
Sijonas, ir viršutinė dalis ilgomis rankovėmis.
Atrodžiau provakuojamai, bet jei Keitas nori žaisti, tebūnie.
Persibraukiau lūpas raudonu lūpdažiu, ir akis paryškinau tamsiais dazais.
Atrodžiau taip kaip rengiausi tik du kartus gyvenime. Ieškodama Ričardo.
Visa apranga priminė tuos nutikimus. Bet jei Keitas galvoja kad mane taip lengvai valdis, gali pasvajoti. Jis užsispyręs, bet aš irgi.
Nuėjau į virtuvę ir pasiemusi telefoną surinkau Arlejos numerį.

-Taip? - po kelių akimirkų ji atsiliepė.

-Ką veiki? - paklausiau nuziurinedama savo raudonus nagus.

-Nieko ipatingo - ji atsiduso - žiūriu serijala Draugus. O ką tu?

-Ruošiuosi į vakarėlį...

-I dar viena? - jos balse buvo girdėti nuostabą - anksčiau nenueidavai į vieną, o dabar du iš eilės.

-Aš einu ne savo noru - piktai nusijuokiau - papasakosiu kita karta, nes istorija labai ilga.

-Tu su tuo vaikinu? - ji paklausė turėdama galvoje Maikla.

-Ne - visu kūnu nusipurciau prisiminus kaip apie jį svaigau - čia visai kita istorija.

-Ir tu dabar negali man papasakoti?? - ji apsimestinai supyko - as mirsiu iš smalsumo.

-Nemirsi - nusijuokiau - ne telefonu noriu šnekėti apie viską, jei būsiu gyva rytoj galėsim eiti kavos išgert ir papasakosiu.

-Būtinai! - girdėjau kaip ji suplojo rankomis - gero vakarėlio.

-Labai tikiuosi kad toks bus - atsidusau ir padėjau ragelį.

Vis labiau laikrodžio rodykle artėjo prie aštuntos valandos. Mano širdis drebėjo, nes aš visiškai nenumaniau ką Keitas sugalvojęs.
O galbūt nieko, tiesiog mes pasilinksminsim.
Nuėjusi į kolidoriu uzsitempiau juodus ilgus batus ir užsidėjau odine striuke.
Laikas leistis į apačią.

                       ........

Sėdėjau visureigyje kartu su Keitu, kuris buvo apsirengęs panašiai kaip aš. Visas juodas.
Juodi džinsai, maikute, striukė, batai.
Mes atrodėm taip lyg keliautumem į laidotuves.

-Kur vyksta vakarėlis? - paklausiau jo nes jis visą laiką tylejo keistai susimąstęs.

-Mano namuose - jis atsakė nemirktelejes.

Pamiršau kad šiame mieste jis turi namą kuris priklauso jo motinai.
Su kuria taip neseniai jis norėjo mane supažindinti.
Nieko neatsakiau. Žiūrėjau pro langą i naktinį miestą.
Tamsa ir gatvės žibintai kūrė tokį įspūdį lyg šoktų kartu bandydami vienas kitą įveikti.
Kas laimės? Tamsa, ar šviesa?
Keli žmonės ėjo gatve skubėdami kažkur patekti.
Man stebint pro langą jaučiau kaip Keitas mane nuziurineja.
Tik aš nekreipiau dėmesio, jeigu jis toks šaltas su manimi, galiu tokia būti ir aš.
Netrukus masina privažiavo dideli namą aptverta tvora, tik jos vartai buvo atidaryti, o kieme daugybė mašinų, iš namo sklido muzika ir žmonių balsai.

-Kada spėjai susirasti draugų? - nustebusi atsisukau į jį.

-Jie man ne draugai, jie čia tik dėl to kad yra nemokamų gėrimų ir muzikos - jis paslaptingai šyptelėjo.

Ką jis sumanė?
Mano galvoje sukosi vienintele mintis.
Sustabdęs masina jis išlipo ir nuėjo prie mano pusės.
Atidaręs duris ištiesė ranką ir padėjo išlipti lyg koks džentelmenas.

-Labai tikiuosi kad tau patiks - jis šyptelėjo taip paslaptingai kad mano širdis sudrebėjo.