38 Skyrius.

796 37 11
                                    

PO KELIŲ MĖNESIŲ
×××××

-Ji bus tokia pati graži kaip Klėja - Aleksandra šypsojosi už stalo

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

-Ji bus tokia pati graži kaip Klėja - Aleksandra šypsojosi už stalo.

-Taip, ir protinga kaip Keitas - močiutė antrino o mes visi sypsojomes.

Po ilgo laiko, kai viskas nurimo susitikome vakarienės mūsų dideliame name.
Atvyko močiutė, Aleksandra, Vilas ir Arlėja. Visi man svarbus žmonės.
Is šono sėdėjo Keitas ir uzdejas ranka man ant jau ne mažo pilvo šypsojosi.

-Tai Kleja, kas bus krikštu tėvais? - Vilas paklausė šypsodamasis nuo ausies iki ausies nors žinojo atsakymą seniai.

-Oo, tikrai - mociute pakėlė antakius klausiamai - jau nusprendėte?

-Taip - linksmai pažvelgiau į Keita - jais bus Vilas ir Arlėja.

Vilas linktelėjo galva ir išdidžiai atstatė krūtinę o Arlėjai ir džiaugsmo rinkosi ašaros.

-Aš labai dėkinga galėdama būti krikstamote - ji paėmė mane už rankos - as ja busiu pati geriausia.

-Žinau - linktelėjau galva ir suspaudžiau jos pirštus.

Neseniai gavome atsakymus ko aš laukiuosi.
Aš nešiojau mergaite. Tikiuosi kad ji bus laiminga, ir neteks patirti tai ką patyriau aš.
Nors tokia patirtis mane atvedė pas gyvenimo meilę.
Keita mylėjau dar stipriau nei prieš tai.
Jis tarsi nujausdamas kad apie jį galvoju pasilenke ir pabučiavo į kaktą.

-Dabar kitas klausimas - Aleksandra šypsojosi - kada įvyks vestuves?

Kai išėjau iš ligoninės, Keitas mane parvežė į namus ir tupciojo aplink mane kaip apie karaliene.
Nese maistą į lovą ir žiūrėjo kad viska suvalgyciau.
Viena vakarą kai atnešė vakariene, sumuštinį su tunu, arbatos, ir vaisių, valgiau neskubėdama ir kai pakėliau sumuštinį nuo lėkštės po juo pamačiau ant lėkštės žiedelį su mažu deimantu.
Keitas sėdėjo šalia ir stebėjo mane.
Tada priklaupes paprašė mano rankos.
Žinoma kad sutikau mano veidu tekant džiaugsmo ašaromis.

-Kai gims vaikas - Keitas šyptelėjo - tada bus dviguba šventė, mūsų vestuves ir krikštynos.

-Puiki mintis - visi džiaugėsi ir kalbėjo kaip laukia kol pamatis musu su Keitu kūrinį.

Maža gyvybę, kurią paleisim į platų pasaulį.
Neseniai sapnavau Eidėju...
Jis žiūrėjo į mane ir šypsojosi... Atrodė laimingas kad man viskas gerai.
Nukreipė akis į mano pilva ir dar labiau šypsojosi, o tada nusigręžė ir nuėjo daugiau neatsigrezdamas.
Tai buvo paskutinis kartas kai ji sapnavau.
Supratau kad jam ten aukštai viskas gerai ir jis laimingas.

-Su jumis nori pasisveikinti kai kas! - Aleksandra išplėšė mane iš pamąstymų ir atnešė kompiuterį pastate ant stalo ir atsuko į mus.

Per vaizdo skambutį pamačiau seniai matyta mergina kuri žvelgė į mus ir šypsojosi.

-Na jus ir greiti - Elena juokėsi - Klėja, tada kai tave pamačiau jau žinojau kad busim giminės! O dabar dar ir teta busiu, džiaugiuosi už jus ir labai sveikinu!

-Ačiū - nuraudau ir prisiglaudziau prie Keito.

-Ir Keitai - Elena juokėsi - Atsiprašau už vaza.

Keitas nusijuokė ir numojo ranka

-Seniai pamiršta.

-Užsisakiau bilietus - Elena iškėlė prieš ekraną bilietus ir jais pamosavo - grisiu po kelių dienų, laukiu nesulaukiu.

Visi apsidžiaugė ir vienas per kitą kalbėjo.
Arlėja su Vilu pirma karta susipažino su Keito sese bet jau dabar kalbėjo laisvai lyg būtų geriausi draugai.
Aš nerimavau kaip Elena reaguos į tai kad jos tėvas negyvas.
Bet ji nereagavo niekaip, tiesiog linktelėjo galva ir tarė:

-Visiems blogiems žmonems baigiasi labai blogai.

Džiaugiausi kad visi man artimi žmonės buvo su manimi.
Laiminga apglėbiau savo pilva ir pakėlusi galva pabučiavau Keita į lūpas.

                     ........

Visiems vakare išsiskirsčius išėjau į sodą ir ikvepiau gaivaus oro.
Keitas atseke mane ir apsikabino už nugaros, sunerdamas rankas man ant pilvo.

-Žinai kad jus myliu labiau už viską? - jis sušnabždėjo man į ausį.

-Žinau - linktelėjau galva - ir mes tave mylim.

Jis sukikeno patenkintas ir lėtai mane atgreze į save.

-Kiekvieną dieną dekosiu dievui kad jis man atsiuntė tave.

Nusišypsojau ir apsikabinau ji per kaklą prisitraukdama bučiniui.

-Busiu su tavimi iki kol mirtis išskirs - susnabzdejau jam į lūpas.

-Per amžius, amen - jis atsakė rimtai ir įsisiurbe man į lūpas.

Na va ir viskas! Kurdama antra dali žinojau kad ji bus trumpa, todėl labai nepykit

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

Na va ir viskas! Kurdama antra dali žinojau kad ji bus trumpa, todėl labai nepykit.
Ačiū kad skaitėt šią mano istorija. ❤️
Jei norit kad kurciau ir toliau kažką, leiskit man žinoti ❤️ busiu dėkinga ❤️

Tu Priklausai Man. Where stories live. Discover now