Tu Priklausai Man.

6 Skyrius.

×××××

Turėjau duoti tris mėnesius sau, ar jam?
Pamaniau mintyse vis dar stovėdama prieš jį ir nieko nesakydama.
Per tris mėnesius turiu ištraukti savo jausmus jam į dienos šviesą?

-Sutinki? - jo balsas mane ištraukė iš minčių.

-Nežinau... - nutesiau ir susisupau į striuke nes pasidarė vėsu - tris mėnesius turėsiu būti su tavimi?

-Taip - jis pažvelgė į mano akis - kiekvieną dieną, leisi su manimi.

-Gerai - apsisprendusi guztelejau pečiais.

-Tikrai? - jis nesitikėjo kad taip lengvai sutiksiu.

-Tikrai.

Jis pasilenkė arčiau mano veido, galėjau užuosti jo saldžius kvepalus.
Jo delnai suėmė mano veidą ir prisitrauke prie savojo.
Tada mūsų lūpos po metų laiko susijungė.
Bučiavomes lėtai, bet su tokia jėga, jog teko atsiremti į sieną.
Negalvojau kad taip labai mano kūnas trokšta jo.
Bet dabar, aš negalėjau atlipti nuo jo.

-Tau teks gyventi su manimi - jis atsitraukes šiek tiek sušnabždėjo.

-Kodėl? - papurciau galva - negaliu palikti savo buto, be to aš turiu darbą.

-Zinau - jis linktelėjo galva - galėsi ir toliau dirbti, bet gyvensi su manimi.

-Kur tu gyveni? - paklausiau sutrikusi.

Nejaugi jis čia spėjo susirasti gyvenama vieta?
Galbūt jis šiame mieste jau seniai?

-Manau kad tau laikas susipažinti su mano mama - jis nutilo - ji ne tokia kaip mano tėvas.

Pamatęs mano veido išraiška jis suskubo nuraminti

-Ji gyvena čia, koks sutapimas - jis tyliu balsu nusijuokė - bent jau gyveno kol nesutiko naujo vyro, dabar ji čia atvyksta kartą į metus. Ir kaip tik ji šiame mieste, norėčiau tave su ja supazinti.

Jis tai pasakęs nutilo ir lauke mano reakcijos.
O aš nežinojau kaip man reaguoti, nejaugi viskas taip greitai vyksta?
Štai čia aš sutinku ji, o jau kitą dieną susitinku su jo motina?

-Einam į vidų - papurciusi galva žengiau prie durų - man čia salta.

Jis žengė man iš paskos, visa laika jaučiau į pakaušį įsmeigta jo žvilgsnį.
Mums pakilus į butą jis nusiėmė striuke ir iš po jos pasirodė dar tvirtesni raumenys nei buvo pries metus.
Jis atrodė taip gundanciai...

-Tai sutinki? - jis pamatęs kaip ji valgau akimis nusijuokė.

-Nežinau... Man reikia laiko - susigedusi nuleidau galva - bijau kad viskas per greitai vyksta.

-Patikėk manimi - jis nusišypsojo - tau verta su ja susitikti, o be to ji žino apie tave... Aš jai pasakojau, ir ji nekantrauja susipažinti su tavimi.

Ką turėjau jam atsakyti? Neturėjau kitos išeities tik kaip sutikti.
Linktelėjau galva.

-Taip?

-Taip - atsakiau ir nusimoviau batus.

Nespėjau nusimauti striukės kai jis čiupo mane ir parvertes ant žemės sukėlė rankas į viršų ir užspaudė savo ranką kad negalėčiau judėti

-Keitai.. - bandžiau priešintis bet jis mano burną uzciaupe bučiniu.

Jo kita ranka klaidžiojo mano kūnu, jis tyliai dejavo man į burną.
As jo norėjau.. Bet negalėjau...
Tik ne dabar.

-Nulipk! - surikau pasukusi galva į kitą pusę - kas tau darosi??! Nespėji pasirodyti prie mano durų po metų laiko, ir jau verti mane ant žemės?

Jis pasimetęs atleido savo gniaužtus ir nulipo nuo manes

-Atsiprašau, tiesiog aš visus metus norėjau ta padaryti...

-Kodėl nepaklausiai ar noriu aš?? - atsikėlusi nuo žemės apsitvarkiau suknele - šiai dienai man per daug Keitai, noriu kad tu išeitum.

Parodžiau ranka į lauko duris. Aš norėjau kad jis išeitu.
Nebuvau pasiruošusi kad viskas taip greitai įvyks, tik jam pasirodžius prie mano durų.
Aš visus metus bėgau nuo to. Ir per kelias minutes viskas sugriuvo.
Jis pasiėmė striuke ir ją užsidėjo

-Atsiprašau Klėja.. Galbūt tikrai viskas per greitai..-jis nuleido galvą ir patraukė link durų - rytoj galiu atvykti pas tave?

-Nežinau.. - atsidusau supykusi - geriau bus jei man duosi savo telefono numerį, ir kaip aš būsiu pasiruošusi, paskambinsiu.

Jis nenoromis bet išsitraukė savo mobilųjį ir padiktavo savo numerį.

-Labanaktis Klėja - išeidamas tarė ir uždarė duris.

Likusi viena lengviau atsidusau ir atsiremiau į siena.
Galbut aš nebeturiu jausmų jam...