Lėtai žingsniavau Sietlo gatve. Čia niūru kaip ir įprastai. Nuobodybė. Nera ko įamžinti, nes niekas nekrenta į akis. Čia gražiausia gal žiemą, bet ne pavasario pradžioje. Visur šlapia, purvina ir pilka. Jokio grožio. Tik slogi nuotaika. Nebegaliu sedėti čia. Mane iš miestas iš proto išvarys! Privalau neždintis iš čia. Paspartinau žingsnį. Beeinant namų link šaltas vėjas vis kedeno mano plaukus ir juos vis tėškė į mano vaidą. Nemėgstu vėjo. Daug ko nemėgstu. Esu principingas ir daug ko nemėgstantis žmogus. Iš rankinės išritraukiau telefoną žvilgtelti, kiek valandų. Jau vėlu. Po 09.38pm. Užsibuvau studijoje. Pagaliau pamačiau tą savo lūšnelę, kurios namu pavadinti liežuvis neapsiverčia. Įžengusi į kiemą jį akimis apžvelgiau. Jokios gėlytės, jokio krūmelio. Tik medžiai. Namą juosia apgriuvusi tvora, o gale kiemo yra supynės, kurios, dėja sulūžo. Atsargiai užlipau verandos laipteleis. Ką gali žinoti, gal ir šie suluš. Atrakinusi duris įžengiau į vidų. Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Nusivilkau paltą, nusispyriau batelius ir uždegiau koridoriuje šviesą. Jis nebuvo išvaizdus. Bent jau man. Na nes Sietle man niekas nepatiko. Čia atsipeldžiau vien dėl nemokamo mokymo universitete. Nušlepsėjau link virtuvės. Joje įjungusi šviesą susiraukiau. Tos ryškiai geltonos piletės mane verčia vemti. Užkaičiau virdulį. Pavargusiais žingsniais pasiekiau svetainę. Įjungiau šviesą ir vėl susiraukiau. Ta kreminė mane keistai baugina. Prisėdau aprie stalo ir prisitraukusi kompiuterį pradėjau internete ieškoti bilietų į kokią šalį ar miestą. Nesvarbu. Tik noriu viską pakeisti. Virdulys užkaito. Pakilusi iš savo vietos grįžau į virtuvę. Užsiplykiau žalios arbatos ir vėl prisėdau prie kompiuterio. Ieškojau kažko nebrangaus. Neturėjau begalės santaupų. Užtenktų būstui ir bilietui. Na ir dar liktų šiek tiek. Nardžiau internete, kol mano akių neužkliudė skrydis į Londiną.
-Londonas...-suburbėjau pati sau. Ten vaizdai labai gražus. Aplinka jauki, vietos daug, pastatų daug. Ten būtų ką veikti. Žvilgtelėjau į kainą. Bilietui suteikta nuolaida! Net nepagalvojusi paspaudžiau pirkti. Viską sutvarkiusi su bilietu nuskubėjau į miegamajį. Po lova radau didelį, odinį, rudos spalvos lagaminą. Į jį per gerą laiko tarpą susidėjau visus savo rūbus, daiktus ir visą kitą. Skrydis po 4h., tad turiu nebedaug laiko. Su lagaminu nupėdinau iki laukinių durų. Jį ten ir palikau. Nuo kavos staliuko paėmiau arbatos uodelį, jį išploviau. Greit sutvarkiau namą. Sustojusi prie veidrodžio pasipurenau plaukus, pavaliau paakius. Šyptelėjusi apsiaviau savo aukštakulniais. Dar praėjau per namus patikrindama, ar nieko nepamiršau. Lyg ir viską susidėjau. Svarbu fotoaparatas yra. Užsimečiau paltą ir atrakinusi duris pro jas išgriuvau su lagaminu. Užrakinus duris pradėjau važiuoti iš kiemo. Sutojau ties kiemo slenkščiu. Šyptelėjau.
-Sudie, senas gyvenime. Sveikas, naujas gyvenimas,-nusijuokiau. Paskambinau ir susitariau, kad vairuotojas bus po kokių 5 min. Na štai. Liko tik laukti, kad bus toliau. O gal verčiau paspėlioti?
Na štai ir mano naujoji istorija :) Paėmiau kitokią situaciją. Tikiuosi jum patiks ši mano mintis. Iki tęsinio:Wolf-in-the-dark.
YOU ARE READING
Flight.(LT)
FanfictionNiekada nežinai, kas nutiks rytoj, poryt, ar po metų. Gali tik spėlioti. Gali skristi kaip paukštis debesimis ir spėlioti, kas bus toliau. Tokį gyvenimo būdą pasirinko ir Dakota. Mergina atsikėlusi iš Sietlo į Londoną pradeda naują gyvenimą, bandyda...