Flight.(LT)

•○21○•

•••Dakota•••

Su Harry'iu sėdėjome lovoje ir žiūrėjome per kompiuterį juokingus vaizdelius. Abu juokėmės, mėtėmės saldainiais, kutenom vienas kitą. Net jėgos grįžo. 

-Buvo taip linksma,-nusijuokė Harry's rinkdamas picų dėžes.

-Man skauda pilvą,-apsikabinau jį ir toliau juokiausi.

-Man skruostus,-jo šypsena tapo dar didesne, jei tai įmanoma.

Hazz'a su šiukšlėmis dingo koridoriuje. Į kambarį įbėgo Derpė.

-Mažute,-rankas ištiesiau į šalis, kad ją pasikabinti.

Ji linksmai sulojo ir įšoko į mano lovą. Apsikabinau jos kaklą ir suspaudžiau.

-Kaip tavęs pasiilgau,-pradėjau glostyti jos švelnų kailį.

Jos akys sužibo. Nusijuokiau ir pabučiavau jo snukutį. Ji sulojo ir aplaižė mano veidą.

-Tai štai kaip tu mane myli?-nusijuokiau.

Pradėjau ją kutenti. Ji iškišo liežuvį ir sudribo lovoje kojas užversdama aukštyn.

-Ai kaip gera,-juokiausi ir kasiau jos pilvą.

Kažkas prunkštelėjo. Pasukau galvą ir pamačiau Harry su telefonu rankose. Jis viską filmavo.

-Nepavydėk mūsų meilės,-iškišau liežuvį ir pasilenkusi pabučiavau Derpės šlapią nosį. 

Ji nusičiaudėjo tiesiai man į veidą. Susiraukiau iš dėžutės ištraukiau nosinę. Pradėjau valytis veidą.

-Jei mūsų meilė bus tokia, tai gal Derpe, ieškokis šuns,-pavėliau jos kailį.

Harry's įsidėjo telefoną į kišenę ir atsisėdo lovos gale.

-Aaronas dar namie?-šyptelėjau.

-Ne. Jis kaip viesulas išlėkė į pasimatymą,-pakilnojo antakius jis.

-Pagaliau,-nusijuokiau.

-Ei, tau jau geriau,-nusišypsojo jis.

-Taip. Turiu jėgų, nesvaigsta galva, ir gerklės nebe taip skauda. Manau, kad sveikstu,-linksmai kalbėjau.

-Klausyk, norėjau pakalbėti...na...apie mūsų santykius. Jie iš ties keisti ir vis neiškrenta iš mano galvos,-droviai nusišypsojo ir nusuko akis į duris.

-Paklausiau tik vieno dalyko, ar tu tikrai pasikeitei? Ar tu tikrai nepadarysi to paties, ką padarei tą lemtą vakarą?-viltis girdėjosi mano balse.

-Pasikeičiau. Atsikračiau žmonių, kurie privertė mane padaryti tokią baisią klaidą, pradėjau mąstyti kitaip, noriu suteikti laimę ne sau, o kitam,-jis pasižiūrėjo į mano akis.

-Aš taip pat pasikeičiau. Esu nebe tokia, kokia buvau,-nusukau žvilgsnį į langą.

-Aš žinau. Žinau, kad visi blogi dalykai, kurie įvyko mano dėka, tave pakeitė. Tai mus abu pakeitė,-sukuždėjo jis.

-Bet mano jausmai tau nepasikeitė,-šyptelėjau žiūrėdama į krentančias snaiges.

-Mano taip pat,-jo ranka atsidūrė ant manosios.

Sunkiai atitraukusi akis nuo lango, paskendau žaliuose smaragduose. Jis nykščiu glostė mano ranką.

-Aš tave velniškai įsimylėjęs,-jo akys sužibo, o delnas pradėjo prakaituoti.