Sėdėjau namuose ant sofos, su krūva nosinių, termometru pažastyje ir su didžiuliu kosuliu. Sloga taip pat neatsiliko. Sugebėjau pasigauti gripą. Na taip, dabar vasario vidurys, o aš lakstau tik su sijonais ir marškinėliais po miestą, bet kodėl būtent tokiu metu, kai renku naują galeriją? Nuostabu... Suskambo mano mobilus. Susiradusi jį tarp pagalvių, atsiliepiau.
○Klausau?-kimus balsas nuskambėjo kambaryje.
○Labas. Kodėl toks keistas balsas?-iš duslaus balso supratau, kad tai Harry's.
○Susirgau gripu. Manau,-nusikosėjau bei nusičiaudėjau.
○Kokia temperatūra?-numanau, kad jis susiraukęs.
Lėtai ištraukiau termometrą iš pažasties. Susiraukusi bandžiau įskaityti skaičius, nes galva šiek tiek sukosi.
○39,5,-vėl nusičiaudėjau.
○Aš tuoj atvažiuoju pas tave,-pareiškė jis.
○Ne! Nenoriu, kad pamatytum gyvą lavoną su nosinių kompanija,-nusikosėjau.
○Atvažiuosiu su savo daktaru. Atvešiu šokolado, vaisių, kažko sriubai bei vaisinių arbatų. Galiu ir nosinių atvežti,-jis šypsojosi.
○Šokoladas - nuostabu. Sriubos labai noriu, ir nosinių jau beveik nebeturiu. Tad prašau atvažiuok. Ir nenustebk, jei rasi ir Aaroną. Jis lyg nujaučia, kada aš sergu,-nusijuokusi sukosėjau.
○Bus dvi tavo auklės,-nusijuokė jis.
○Laukiu tavęs,-nusičiaudėjau.
○Tuoj būsiu,-tai pasakęs nutraukė pokalbį.
Numečiau telefoną kur papuola ir sudribau sofoje.
-Kaip bloga!-sublioviau per visus namus.
Netyčia prižadinau Derpę. Paglosčiau jos galvą, o ji toliau miegojo. Pradėjau labai daug čiaudėti ir tuo pačiu kosėti. Kai tai darydavau, labai suskausdavo galvą.
-Šūdas...-nusikeikiau.
Su pirštais pradėjau trinti smilkinius. Galva tiesiog pulsavo. Suradau telefoną ir paskambinau Lily.
○Klausau mieloji?-nuskambėjo jos švytintis balsas.
○Sergu,-nusikosėjau.
○Kas buvo?-iš kart susirūpino.
○Manau, kad gripas, bet atvykęs daktaras pasakys, kad iš tikrųjų yra,-numykiau.
○Zuikeli... Jei galėčiau, atvažiuočiau, bet esu išvykusi su Giorgio (jos sužadėtiniu) iš miesto. Esame pas jo tėvus. Bet gal man atvažiuoti?-susijaudinusi čiauškėjo.
○Lily, nusiramink. Atvažiuoja daktaras, Hazza, maistas. Viskas puiku. Bet labiausiai nerimauju dėl galerijos. Juk sirgdama nieko nenufotografuosiu,-nusikosėjau.
○Dėl to rūpinkis mažiausiai. Kai pasveiksi, tada viską ir žiūrėsim. Dar bala žino kokia čia tau liga,-ji garantuotai susiraukė.
○Gerai. Tuomet linkėjimai Giorgio ir jo tėvams. Bučkis ir sėkmės,-nusičiaudėjau.
○Sveik, mieloji,-ji kiek atsiduso ir padėjo ragelį.
Šyptelėjau. Staiga telefonas suskambo.
○Klausau Maria,-ir vėl nusikosėjau.
○Kokie čia kosuliai?-sušuko ji.
○Susirgau...-vėl nusikosėjau.
ESTÁS LEYENDO
Flight.(LT)
FanficNiekada nežinai, kas nutiks rytoj, poryt, ar po metų. Gali tik spėlioti. Gali skristi kaip paukštis debesimis ir spėlioti, kas bus toliau. Tokį gyvenimo būdą pasirinko ir Dakota. Mergina atsikėlusi iš Sietlo į Londoną pradeda naują gyvenimą, bandyda...