Flight.(LT)

•○23○•

•••Dakota•••

-Nagi, Harry, paskubėkime,-zyziau tempdama jo ranką link Niall'o namų durų.

Šiandien buvo kaip niekad šalta. Krentantis sniegas net nesiruošė sustoti kritęs, o ledinis vėjas nesigailėjo sušalusių žandų. Mano juodas baltas buvo visas apsnigtas, o plaukai šlapi. Tą patį galiu pasakyti apie Harry. Spustelėjau jo ranką, kuri buvo įlindusi į pirštinę, nes pajaučiau, kaip slystu. Jis balsiai nusijuokė ir įsikabino į mano parankę.

-Jei nenori susilaužyti savo dailaus užpakaliuko, neskubėk, mažyte,-sukikeno.

Susigėdusi nusijuokiu.

Pagaliau pasiekėme duris. Nieko nelaukusi įgriuvau į namus su Harry'iu.

-Šūdas, kaip šalta,-nusikeikiau.

-Šeima, mes čia!-drebėdamas sušuko H.

-Mes?-sucypė Pezz ir tekina atbėgo čia.

-Man pasiruošti kritimui?-sunkiai atsidusau.

Ji nusijuokė ir užšoko ant manęs. Susvirduliavau, bet laikiausi ant kojų.

-Kas buvo vakar?-tyliai paklausė.

-Mes pora,-atsakiau.

Ji atsitraukė ir pradėjo šokti kažkokį šokį.

-Ne. Mačiau ir keistesnių dalykų. Tikrai taip. Nieko čia keisto, kai mergina pradeda šokti lyg pamišus. Ne ne,-Hazz sarkastiškai sučiulbėjo.

Aš nusijuokiau ir lėtai nusimoviau batus. Juos tvarkingai padėjau į šoną, o savo paltą pakabinau ant pakabos. Į rankovę sukišau šaliką ir pirštines. Hazz padarė tą patį. Lėtai įžengėme į svetainę, kur visi smalsiai žiūrėjo į mūsų sunertas rankas.

-Jop. Tai labas,-nusijuokiau.

Visi pasisveikino.

-Jaučiuosi keistai,-labiau sau pasakiau.

-Aš taip pat,-nepažįstama mergina nusijuokė.

-Gerai. Na tai ką, senei matyti,-šyptelėjau.

-Velnias, tu...na...pasveikai?-atsargiai paklausė Zayn.

Nevertėjo užsiminti, Zy. Stipriai suspaudžiau H ranką ir pradėjau tankiau kvėpuoti.

-Nevertėjo važiuoti,-atsiduso Harry's.

-Ne. Viskas gerai. Taip. Psichologė sakė, kad dabar esu visiškai pilno proto, jei tai norėjai sužinoti,-žiūrėdama į jo akis, pasakiau.

Jaučiausi kiek pasipiktinusi, kad jie nori sužinoti tik tai. Ar esu psichologiškai sveika.

-Ne tai turėjau omenį...

-Zayn, aš žinau, ką turėjai omenį. Jei manai, kad depresija yra siaubingas dalykas ir po jos žmogus nebegali būti tokiu kokiu buvo, tada tu velniškai klysti. Tai didelis ir juodas laikotarpis mano gyvenime, bet tai buvo laikina. Aš išsikapsčiau ir manęs nereikia nei pasibijoti, ar su manimi kažkaip kitaip bendrauti. Aš dar ta pati fotografė Dakota,-sukandusi dantis, iškošiau.

Hazza gyliai atsiduso.

-Tikrai tikėjausi, kad ši idėja bus puiki. Jūs verkšlenote, kaip pasiilgote jos, o dabar sėdite kaip įbesti ir stebite ją kreivais žvilgsniais. Mes ei...-jį pertraukė vaiko šauksmas.

-Harry?

Pasukau galvą į gražią šviesaplaukę mergaitę. Ji įsitikinusi, kad čia Harry's, šoko į jo glėbį.