Flight.(LT)

•○24○•

•••Dakota•••

•••Po 2 dienų•••

Sėdėjau namuose ant sofos ir skaičiau knygą 'Da Vinčio kodas'. Girdėjau iš muzikos kambario sklindančią melodiją. Harry's sugalvojo sukurti dainą. Ir atrodo jam sekasi.

-Mieloji!-sušuko jis.

-Ateinu!,-atšaukiau.

Padėjau knygą, nusimečiau pledą ir nuskubėjau pas Hazz.

-Ką Garbana?-sukikenau ir atsirėmiau į durų staktą.

-Paklausyk,-šyptelėjęs pradėjo groti fortepijonu. 

Melodija buvo labai romantiška, rami bei įsiminama. Man patiko. Mano klubai pradėjo judėti, aš užsimerkiau, ir pradėjau šokti viduryje kambario. Nusijuokiau, nes man patiko. 

-Ak, tu šoki be manęs?-nusijuokė Harry's.

Staiga pajaučiau rankas ant savo liemens.

Jis pradėjo niūniuoti melodiją, kurią ką tik grojo. Išsišiepusi atsisukau į jį ir rankas padėjau ant ko kaklo.

-Myliu tave,-sušnabždėjo jis.

-O aš tave.

•••Po kelių dienų•••

-Harry, ne, bijau,-užsimerkiau.

-Nagi, mažyte, tiesiog lipk ant ledo. Jei ką, būsiu šalia,-ramiai prabilo H.

Lėtai pastačiau koją, kuri buvo įsprausta į pačiūžas, ant ledo ir besilaikydama pradėjau keliauti šonais.

-Na, o dabar pasileisk ir įsivaizduok, kad čia riedučiai,-sukikeno jis.

Aš sustojau ir manau, kad perbalau.

-Tai kad aš nemoku jais važinėti!-sušukau.

Harry's raitėsi iš juoko, o aš vos ne verkdama bandžiau iš ten išeiti. Pajaučiau, kaip griūnu, bet mane sugavo stiprios rankos.

-Mažyte, juk sakiau, kad būsiu šalia,-šyptelėjo ir pabučiavo mane.

Jis lėtai mane pastatė, apsikabino per liemenį ir pradėjo murmėti man į ausį.

-Lėtai pradėk judėti į priekį.

Taip ir dariau. 

-Dabar didesniais žingsniais,-tai pasakęs, savo rankas nuleido žemiau mano liemens.

Klastingai šyptelėjau, ir judėdama į priekį, atkišau savo užpakalį į galą ir juo pradėjau trintis į Hazz.

-Šūdas, jei nesustosi, prisiekiu, čia, ant šito ledo tave...-jis užsimerkęs prabilo, bet aš jį pertraukiau bučiniu.

-Meile, aš netyčia,-nekaltai šyptelėjau ir pasileidusi po truputį pradėjau čiuožti.

•••Vakaras•••

-Tu rimtai?-pro juoko ašaras paklausė NiNi Louis.

-Taip. Ir aš ne juokauju. Rimtai, galvojau, kad prisišiksiu į kelnes. Turiu omenį, išgėriau tuos vaistus ir išėjau susitikt su Jakobu, žinot gi jį, ir sėdžiu su juo kavinei ir jaučiu, kad tuo neužteks ir kelnių. Atsiprašęs tiesiog nubėgau į tualetą ir ten gal 10 minučių prabuvau. Pasirodo El bekeršydama man pridėjo laisvinamųjų,-juokėsi jis.