Flight.(LT)

•○25○•

•••Dakota•••

Ramiai vaikščiojau su Derpe miške. Harry's su vaikinais vis dar buvo mieste, o merginos puošė eglutę namuose. Pati norėjau pabūti viena. Na, juk dabar esu būsima mamytė. Esu labai laiminga, bet bijau dėl Harry'io reakcijos. Rytoj Kūčios, o poryt Kalėdos. Hazzai jau turiu dovaną - laikrodį, kurį jis norėjo nusipirkti aukcione, bet nebespėjo. Na ir dar viena dovanėlė, dėl kurios velniškai nerimauju.

•••Vakaras•••

Visi linksmai kalbėjome prie vakarienės stalo. Grįžusi iš pasivaikščiojimo su Derpe, paruošiau vakarienę. 

-Dar niekada nevalgiau tokios skanios lazanijos,-pilna burna suburbėjo Niall.

Aš tik sukikenau ir atsigėriau sulčių. 

-Taigi, ryt Kūčios. Noriu palinkėti jums gražių švenčių su šeima. Niekada nejaučiau tėvų meilės, bet jūs tai jautėte, tad atsidėkokite jiems. Mylėkite ir būkite mylimi. Su šventėm,-bandžiau suvaldyti ašaras. 

Pajaučiau, kaip Harry's suspaudžia mano ranką ir nykščiu pradeda glostyti ją. Tai ramino.

-Ak, mieloji, mes tavo didelė šeima, kuri tave myli. Labiau už viską,-švelniai šyptelėjo Perrie.

Tyliai sukikenau ir nusivaliau nubėgusią ašarą.

•••Vidurnaktis•••

Tyliai išėjau iš kambario. Rankose laikiau daugybe dėžių. Išgirdau kažką besileidžiantį laiptais. Prisispaudžiau prie sienos ir bandžiau nekvėpuoti. 

-Šūdas, čia kažkas tikrai yra,-išgirdau Liam balsą.

-Tau tik paranoja. Eime, kvailį,-nusijuokė Sop.

Lengviau įkvėpiau. 

Jie nuėjo prie didžiulės eglutės svetainėje, o aš iš lėto ėjau link jų. Buvo tamsu, tad manęs tikrai jie nematė. Tyliai priėjau prie Sop ir lėtai padėjau ranką ant jos paties. 

-Liam, baik,-sumurmėjo ji.

-Ką?-paklausė jis.

-Šūdas, kas tada padėjo ranką ant mano pečio?-sunkiai nurijo seiles.

Lėtai pasilenkiau ir tyliai pasakiau 'Aš'.

-Šūdas, Dakota, pridėjau į kelnes,-trenkė man Sop į ranką.

Aš tyliai juokiausi.

-Dedam dovanas ir einam miegot,-nusijuokiau.

•••Rytas•••

•••Harry•••

Pajaučiau šiltus bučinius. Kai pabučiavo į lūpas, prisitraukiau ją arčiau.

-Labas rytas,-tyliai sukikenau.

-Labas rytas,-nusijuokė ji.

Kažkas surėkė 'Dovanos!'.

-Keliamės,-sukikenau.

Abu išlipome iš lovos. Dakota iš spintos ištraukė mano baltą džemperį, jį apsivilko ir apsimovė treningus su snaigėm ir Kalėdų seneliu. Aš taip pat apsivilkau baltą džemperį ir treningus kaip jos.

Susikabinome rankomis ir išėjome iš kambario.

Iš viršaus leidosi Perrie. Ji mus pamačiusi nusijuokė. 

Kai visi sėdėjome prie eglutės, šiek tiek nervinausi. Šiandien svarbi diena.

-Norėčiau, kad Dakota atidarytų savo dovaną pirma,-nervingai sukikenau ir padaviau mažą dėžutę.

Žvilgtelėjau į vaikinus. Jie parodė, kad viskas gerai.

Dakota prikandusi lūpą atplėšė popierių. Ištraukusi dėžutę, nustebusi žvilgtelėjo į mane. Lėtai ją atidarė ir užsidengė ranka burną. Paėmiau tą dėžutę iš jos rankų, atsiklaupiau ant vieno kelio.

-Nesakysiu litanijos, bet žinok, kad tave velniškai myliu. Be tavęs nematau savo gyvenimo. Svajoju apie mūsų vaikus, mūsų didelę šeimą. Noriu savo gyvenimą nugyventi su tavimi. Taigi, ar sutiksi tapti mano žmona?

-Dieve, taip, taip taip!!!-sušuko ji ir stipriai mane apsikabino.

Visi plojo, merginos verkė. Buvau toks laimingas. 

Lėtai užmoviau sužadėtuvių žiedą ant jos gležnos rankos ir po to švelniai pabučiavau jo ranką. Ji bandė sustabdyti ašaras, kurios bėgo iš jos akių.

-O Dieve, kaip netikėta tai buvo. Bet, Harry, aš taip pat turiu tau labai svarbią dovaną. Iš pradžių atidaryk dovaną su mėlynu popieriumi, o po to su raudonu,-su šypsena veide pasakė.

Padariau kaip ji prašė. Nuplėšiau popierių ir pamačiau juodą dėžutę. Žvilgtelėjau į Dakotą. Ji prikandusi lūpą stebėjo mane. Lėtai atidariau tą dėžutę ir net pasvirau. 

-Tu turbūt juokauji?-žvilgtelėjau į ją.

-Ne. Nuo dabar jis tavo,-sukikeno jis.

-Kas ten?-susijaudinę draugai paklausė.

-Pamenat tą laikrodį, kurio nespėjau nusipirkti aukcione?-jie palinksėjo,-tai dabar jį turiu!-sušukau ir nusijuokiau.

Visi nustebę žiūrėjo į dėžutę su laikrodžiu. 

-Hazz, dabar kitą. Prašau,-tylus jos balsas mane pažadino iš transo.

Lėtai paėmiau kitą dovaną. Nuplėšęs dovanų popierių, pamačiau baltą pailgą dėžutę. Ją lėtai atidariau. Iš pradžių nesupratau, kas joje buvo. Lėtai paėmiau ir apžiūrėjau. Tai buvo nėštumo testas.

-O Dieve...-nusijuokiau per laimės ašaras.

-Harry...-iš jos balso girdėjau, kaip ji nervinasi.

-Ši diena tobula!-sušukau ir sucypiau iš laimės.

-Velnias, kas ten?-visi sutrikę žiūrėjo tai į mane, tai į Dakotą.

-Aš būsiu tėvelis!-sušukau.

Stipriai apsikabinau Dakotą ir išbučiavau ją.

-Myliu tave,-tyliai sukikenau.

-Myliu,-tai pasakiusi, pabučiavo mane.

Kokia banalybė. Negaliu...