•••Dakota•••
-Šis vakaras buvo nuostabus,-spustelėjau Harry'io ranką.
Po filmo, kurio, tiesą sakant, net nežiūrėjau, nutarėme nueiti pasivaikščioti. Nors buvo šalta, snigo ir baisiai tamsu.
-Man taip pat,-vaikinas prisitraukė mane arčiau savęs ir stipriai apsikabino.
-Pagaliau ta akimirka atėjo...-sukuždėjau.
-Pagaliau tu mano ir tik mano...-lengvai atsiduso jis.
Smagiai nusijuokiau ir atsitraukusi pabučiavau jo ledines lūpas, kurios kaip mat sušilo. Tiesiog įkaito. Atsitraukėme, kai mums pritrūko oro.
-Tavo lūpos ledinės bei violetinės. Gal verčiau grįžtame...-stabtelėjau,-namo?-paklausiau.
Paskutinis žodis turėjo didelę reikšmę.
-Namo? Į mūsų namus?-jo akys sužibo.
-Nagi. Tiek kartu atkentėjome. Kam gaišti. Nors galime nudegti, bet dėl tokio malonumo surizikuosiu,-ranka perbraukiau per jo garbanas, kuriose buvo pilna snaigių.
-Važiuojame namo, meile,-nusišypsojęs savo miela šypsenėle, permetė savo ranką per mano pečius ir pradėjo eiti kartu su manimi.
••••••
-Taigi, manau, kad dabar nepasiklysi čia,-sukikenau atsisukusi į vaikiną.
-Šie namai yra nuostabūs,-kaip mergaitė sucypė ir pradėjo šokinėti iš laimės.
Aš saldžiai juokiausi.
Netikėtai pajaučiau rankas, kurios apsiveja mano liemenį.
-Kaip gera širdį,-sukužda.
Aš tik šyptelėju ir pasistiebusi sujungiu mūsų lūpas. Po kelių akimirkų mes lipame laiptais žemyn.
-Taigi... Problema tame, kad neturi jokių kitų rūbų, o man su šia suknele velniškai nepatogu,-nusijuokiau.
-Liekame su apatiniais?-pakilnojo antakius jis.
Rankas atrėmiau į klubus ir pamąsčiau. Kodėl gi ne?
Sunkiai, bet atsegiau suknelės užtrauktuką ir jį nusmaukiau iki galo. Lengvai išsinėriau iš suknelės.
-Tu sutinki?-nustebo jis.
-O ką manai aš čia dabar darau?-nusijuokiau ir rankomis paraginau jį prisidėti prie manęs.
Jis nusivilko savo švarką ir padėjo ant virtuvinio stalo kėdės atlošo. Aš sulanksčiusi suknelę, padėjau ant kėdės. Nusiaviau aukštakulnius ir pavėliau plaukus. Juodą, neriniuotą liemenėlę kilstelėjau aukščiau. Žvilgtelėjau į Harry. Jo visi rūbai buvo gražiai sulankstyti ir padėti ant kėdės, o jis pats nužiūrinėjo mano kūną.
-Eime pavalgyti. Juk Kalėdos,-sukikenau ir suradusi jo ranką, sunėriau pirštus ir nusivedžiau į virtuvę.
Jis atsisėdo ant kėdės, o aš iš šaldytuvo ištraukiau lazaniją, kurią padarė El. Paėmiau dvi šakutes ir atsisėdau priešais jį. Lazaniją padėjau ant stalo.
-Skanaus,-duodama šakutę H., pasakiau.
-Ir tau, mažute,-apsilaižė lūpas.
Tie žodžiai privertė mane pašiurpti iš malonumo.
Pradėjome kirsti tą nuostabų maistą.
-Velnias, kaip skanu,-pilna burna suburbėjo Hazz'a.
Aš kažką numykiau, bet buvau per daug susikoncentravusi į maistą.
••••••
-Velnias, persivalgiau,-sunkiai atsiduso garbanius.
Aš prisiglaudžiau prie karšto vaikino kūno ir dar labiau susisukau į paklodę.
-Beje, ši lova labai patogi,-nusišypsojo jis.
-Nejaugi?-užguliau jį visu kūnu.
Jo rankos atsirado ant mano liemens.
-Aha,-lėtai prikando lūpą.
Prisilenkiau prie jo ausies ir tyliai sušnibždėjau:
-Nebedaryk taip, kitaip būsi išprievartautas.
Atsitraukusi pagavau jo žvilgsnį, kuris sakė, kad to nori. Aš taip pat norėjau. Nebijojau, kas gali nutikti. Šiuo metu mano galvoje sukosi tik tai 'Aš ir Jis'.
Harry'io lūpa vėl buvo prikasta. Aš nusijuokiau ir pabučiavau jį. Harry's net nesiruošė nutraukti bučinio. Kaip tik jį dar labiau pagilino.
Viskas vyko lyg sulėtintame filme. Mūsų rankos bėgiojo vienas kito kūnais, lūpos judėjo lyg per valsą, o dejonės sklido iš mūsų burnų kaip kokia muzika šokiui.
Mano rankos nukeliavo jo apatinių juostos link. Stabtelėjau ją pajutusi. Per bučinį šyptelėjau ir rankomis įslinkau į uždraustą zoną. Neliečiau Styles. Erzinau jį. Jaudinau.
-Nežaisk su ugnimi, mažute,-jo karštas balas privertė mane šyptelėti.
Šiek tiek paliečiau Jį, bet tik 'netyčia'. Harry's su urzgė ir apvertė mus.
-Sakiau, kad nežaistum,-jo akys degė aistra ir noru.
Netrukus nebeturėjau apatinių, kaip ir jis.
-Pasiruošusi?-žiūrėdamas į mano akis, paklausė.
-Su tavimi, visada,-linktelėjau ir leidau skausmui valdyti mano kūną.
-Šūdas...-suinkščiau.
Lytinių santykių neturėjau labai ilgą laiką. Tik tą nelemtą naktį. Skausmo banga buvo, bet laikina.
Harry's įsitempė.
-Viskas gerai. Jau praeina,-raminau jį, kuždėdama žodžius jam prie ausies ir nagais braižydama jo nugarą.
Jo kūnas atsipalaidavo, kaip ir manasis. Netrukus visas kambarys prisipildė mūsų dejonių...
•••Rytas•••
•••Harry•••
Pramerkiau savo akis. Šiek tiek pasukau savo galvą. Išvydau patį nuostabiausią vaizdą. Dakota miegojo padėjusi galvą ant mano krūtinės. Jos lūpos buvo šiek tiek praviros, plaukai susitaršę, o nuogas kūnas lengvai kilnojosi. Jos balta ir šilkinė oda kiek pašiurpo, bet jai prisiglaudus arčiau manęs, viskas baigėsi.
Vyptelėjau. Ji net miegodama sugeba mane pradžiuginti. Lėtai pabučiavau jos kaktą ir pradėjau glostyti jos nuogą nugarą.
-Žinok, princese, kad visad būsi mano. Nesvarbu, kas nutiks. Žinok, kad mylėsiu tave ir tik tave. Tu būsi mano vienintelė. Noriu, kad visas mano gyvenimas būtų susietas su tavimi. Sužadėtuvės, vestuvės, vaikai, senatvė, anūkai ir mirtis. Viskas kartu, išvien... Noriu, kad mes būtume stiprūs. Vieningi. Mylintys ir mylimi. Noriu, kad tu būtum laiminga, mažute...-tyliai kalbėjau.
Tikėjau, kad ji manęs negirdi, bet likau maloniai nustebintas.
-Prisiekiu, kad visa tai išsipildys,-jos nuostabios akys prasivėrė ir ji pasilenkusi, sujungė mūsų lūpas.
Bučinys buvo lyg pažado patvirtinimas. Mes esame sukurti vienas kitam. Mes esame tobuli sudėjus kartu, nes mylime vienas kitą...
NAUJOJI DALIS! Tikiuosi, kad patiko. Laukiu VOTE, komentarų ir iki kitos dalies: Wolf-in-the-dark. xoxo. ♥♥♥
YOU ARE READING
Flight.(LT)
FanfictionNiekada nežinai, kas nutiks rytoj, poryt, ar po metų. Gali tik spėlioti. Gali skristi kaip paukštis debesimis ir spėlioti, kas bus toliau. Tokį gyvenimo būdą pasirinko ir Dakota. Mergina atsikėlusi iš Sietlo į Londoną pradeda naują gyvenimą, bandyda...