Story about a bad love // n.h ✔️

12. Baimė

Sėdėjome visi kavinėje, šnekėjome apie vakarėlį, kurį organizuoja Megan. Žvelgiau į laikrodį, ant savo riešo, rodė pusę devynių vakaro. Jaučiausi blogai, gal dėl to, kad neseniai sirgau. Patryniau ranka savo kakta ir nužvelgiau visus.

- Aš tikriausiai jau eisiu ,- Atsistodama pasakiau jiems.

- Kodėl? ,- Sunerimusi paklausė manęs Gabriella.

- Šiek tiek blogai jaučiuosi, visai norėčiau ramiai pagulėti namie ,- Atsakiau žiūrėdama į ją.

Ji linktelėjo ir atsisveikinusi su visais patraukiau išėjimo link, staiga buvau atsukta atgal, ir tas veiksmas mane ne juokais išgąsdino. Kelis kartus sumirksėjusi pamačiau prieš save Niall.

- Ar nereikia tavęs palydėti? ,- Paklausė manęs Niall.

- Ne, pareisiu, netoli gyvenu ,- Nusišypsodama atsakiau jam.

- Ar tikrai? ,- Paklausė jis.

- Taip ,- Atsakiau jam.

Atsisveikinusi išėjau į lauką, lauke jau gana tamsu ir pučia žvarbokas vėjas. Susitraukusi į savo odine striukę patraukiau namų link. Kol ėjau namų link jaučiausi keistai, atrodė lyg kažkas sektu mane iš paskos. Atsisukusi atgal, nieko nepamačiau, tik pagreitinau žingsnį.
Lengviau atsipučiau kai įėjau į namus. Užrakinau duris, ir nuėjusi į savo kambarį persirengiau, išgirdusi skambutį į duris, susiraukiau, ne jau Niall atėjo? Bet aš jam parašiau, kad aš namie vos įėjau pro namų duris. Lėtai ir tyliai priėjau prie durų, tada pažvelgiau pro akutę, buvo tamsu, negalėjau nieko įmatyti, nes ji buvo uždengta. Su drebančia širdimi atsitraukiau nuo durų ir tada jas pradėjo kažkas stipriai trankyti, aš suklykiau, bet staigiai užsidengiau burną abėjais delnais, kad neišleisčiau daugiau jokio garso. Mano skruostais pradėjo bėgti ašaros, o panika ir baimė vis virpino širdį.

- Tu suknista kale atidaryk duris, arba aš jas išlaušiu ir tau geruoju nesibaigs, girdi ,- Žemas ir storas vyriškas balsas pradėjo šaukti už durų.

Mano kojos pačios pradėjo nešti mane atgal, aš nežinau ką daryti, o ašaros čia tikrai nepadeda. Tas vyras vis šauke negražius žodžius ir trankė buto duris. Galvok, Maya, galvok.
Užsisdengusi delnu burną sukūkčiojau į jį, aš velniškai bijau, bet nieko negaliu padaryti. Policijos numerio nežinau, o gal jis toks pats kaip ir Airijoje? Bet ne, nemanau, čia gi Amerika. O dieve, ne jau aš mirsiu šiandien? Prašau tik ne tai. Dieve, prašau, padėk man. Mama, tėti prašau ir jūsų, padėkit man...
Atsisėdau ant sofos ir užsikimšusi ausis pradėjau galvoti apie nuostabius dalykus, kurie man padėtu nuvyti tą baimę. Užmerkiau akis, mano mityse pasirodė blondinas, kuris vis trenkia mano buvusiai simpatijai, jo akys patamsėjusios, o kumščiai stipriai suspausti, kūno kiekviena dalelė įsitempusi, kai jis trenkia vaikinui į veidą, Niall! Greitai išsitraukusi telefoną, parašiau Niall.

Niall pozicija

Atsipalaidavau kai Maya parašė, kad ji jau namie. Man ji tikrai pradėjo rūpėti, aš pradedu bijoti, kad ją galiu prarasti. Rytoj vaikinam pasakysiu, kad noriu atšaukti lažybas. Aš noriu jos kaip savo tikros merginos.
Užsisakiau alaus, nes aš vis tiek nevairuoju. Savo alų gavau tik po gerų šešių minučių.

- Ar būsi ryt Megan vakarėlyje? ,- Paklausė manęs Luke.

- Dar tiksliai nežinau, bet manau kad būsiu, reikia man atsipalaiduoti ,- Su šypsena veide ištariau.

Nors ir Maya jau namie, širdyje jaučiau kažkokį keistą jausmą, lyg ir nerimą ar tai normalu? Gal Mayai kažkas atsitiko, bet ne, ji namie, ir jai viskas gerai. Kas čia per velnias?