Story about a bad love // n.h ✔️

2 sezonas 27. Gyvybė

Niall pozicija

Sedėjau ant suolelio, kalbėdamas su Dylan, bet iš tiesų laukiau, kada iš palatos išeis Kate, pasakys naujienas, o tada gal būt, galėsiu ir aš užeiti pas ją.

- Kai Maya atsigaus, mes planuojam vykti kur nors i sodybą, kelioms dienoms, gal būt tu prisijungsi? ,- Paklausė manęs Dylan.

- Žinoma ,- Ištariau jam ir mano akys greitai pažiūrėjo į palatos duris, pro kurias išėjo keistu veidu Kate.

Kate kažkur nuėjo ir netrukus grįžo su daktaru, susiraukęs viską stebėjau, nes nesuprantu kas darosi. Ar jai kilo komplikacijos?

- Kas nutiko? ,- Paklausiau Kate, kai daktaras įėjo į palatą.

- Nieko ,- Keistu tonu atsakė ji. - Tiesiog.. ,- Nutilo ji.

Jaučiau kaip mano rankos vėl pradeda drebėti, nuo jos tokio tono. Širdis pradėjo plakti vis greityn, nuo jaudulio.

- Ji nepamena tavęs ,- Greitai atsakė ji, ir nuleido akis į savo batus.

Stovėjau sustingęs, mano mintys negalėjo suvirškinti, ką ji ką tik ištarė man.

- Ne ,- Garsiai pasakiau jai, jausdamas kylančias ašaras akyse. - Ne, ne, ne ,- Verkdamas sušukau. - Ne, tai ne tiesa ,- Vis dar šaukdamas pasakiau jai.

Elizabeth norėjo prieiti prie manęs, bet aš neleidau atsitraukdamas, ir paslėpiau savo veidą delnuose. Negalėjau pasakyti, kaip dabar jaučiausi, atrodo visas gyvenimas sugriuvo vos per kelias sekundes, ko norėjau šio metu, tai tik, dingti iš čia, visiems laikams. Ji nepamena manęs.

- Ji pamena tik tavo bruožus ir kelias akimirkas, kai vos atvažiavom į Niujorką ,- Greitai pasakė Kate, žemgdama žingsnį arčiau manęs.

- Bet kaip, kodėl būtent manęs ji nepamena? ,- Virpančiu balso tonu paklausiau jos.

- Daktaras, kaip tik dabar tai aiškinasi ,- Atsakė ji, apsikabindama Tim.

*

Sedėjau šalia princesės lovos, kol ji ramiai miegojo. Visi išvyko namo, arba į viežbučius, pailsėti. Gal būt Maya ir supyks, mane pamačiusi čia, bet aš norėjau būti šalia jos ir kažkas turėjo pasilikti, būdėti šalia jos. Kai Maya pabus, aš išeisiu į koridorių, kad ji nesijaustu nejaukiai, dėl mano būvimo, nors kaip man tai ir yra skaudu, turiu stengtis, kad jai būtu gerai.

Ėjau atgal į princesės palatą, su kavos puodeliu ir kapučinu, iš ligoninės kavinės, pirmame aukšte. Vos įėjau į vidų, sustingau pamatęs ją su pramerktomis akimis ir žiūrinčia pro langą. Jos akys sustojo ties manim, o po to nusileido link puodelių, mano rankose.

- Labas ,- Ištariau pirmas, o tada padėjau jos kapučiną ant spintelės.

Maya atsakė man tik linkteldama galva, kas mane nuliūdino, nes tikėjausi, kad bent išgirsiu jos balsą. Pradėjau eiti link durų, kad palikčiau ją vieną, nenoriu, kad ji jaustusi blogai, per mane.

- O tu nepasiliksi? ,- Švelnus merginos balsas pasiekė mano ausis.

Aš sustojęs žvelgiau atgal į ją, kelis kart sumirksėdamas akimis.

- O tu to nori? ,- Paklausiau tyliu balso tonu jos, nekenčiu savo nuverkto balso tono.

- Kompanija būtu neprošal ,- Šyptelėdama atsakė ji.

Grįžęs šalia jos lovos, atsisėdau ant kėdės, ir tada atsigėriau savo kavos. Norėjau miego, ir tykios, kad kava, padės man jo nebenorėti.

- Kiek laiko jau čia esi? ,- Maya paklausė, žvelgdama į mane.

- Nežinau, kelias dienas ,- Gūžtelėjęs pečiais atsakiau jai.

- Ką? ,- Garsiai pasakė ji. - Eik namo ,- Pasakė ji griežtai.

Nusijuokiau iš jos veido mimikos, ji atrodė velniškai mielai, bandydama būti pikta.

- Nenoriu ,- Atsakiau jai.

- Bet tau reikia pailsėti ,- Piktu balso tonu pasakė ji.

- Baikim ginčytis, nes laimėsiu vis tiek aš ,- Nusijuokdamas pasakiau jai.

- Ha ha ha ,- Sarkastiškai atsakė ji.

Stebėjau ją, kol ji rimtai žiūrėjo į mane. Velniškai pasiilgau jos, norėčiau pabučiuoti ją, apsikabinti, laikyti savo glėbyje, bet negaliu. Ir nežinau kada vėl, galėsiu tai padaryti, ir ar iš viso dar turėsiu tokia galimybę.

- Kas? ,- Paklausė rimtu balso tonu mergina, šiek tiek suraukdama savo nosytę.

- Nieko ,- Greitai atsakiau, vėl atsigerdamas kavos.

- Tu keistai žiūri į mane, o negana to esi išsišiepęs, kas yra? ,- Paklausė Maya, perbraukdama ranka per savo veidą. - Ar man kažkas ant veido? ,- Paklausė ji.

- Ne, tai nesvarbu ,- Greitai atsakiau jai. - Ar tu tikrai manęs nepameni? ,- Paklausiau jos, vėl jausdamas kaip ašaros kaupiasi mank akyse.

- Tik tarpais ,- Gūžtelėjus pečiais atsakė ji.

Nuleidau galvą, į savo kavą, suprasdamas, kad esu kvailas, tikėdamas, kad ji pamena mane. 

- Ar viskas gerai? ,- Pasiteiravo Maya, pasiimdama į rankas puodelį kapučino.

- Taip ,- Pakeldamas akis į viršų atsakiau.

Nors žinau kad man nėra viskas gerai, ir nebus visą likusį gyvenimą, nes be jos aš esu nieko verta gyvybė.