Story about a bad love // n.h ✔️

22.2 Skausmas

Pakėlusi savo nuverktas akis pamačiau Niall. Jo akyse buvo pilną mažų ašarų, bet jo antakiai buvo suraukti, o lūpos stipriai suspaustos. Jis nuleido savo akis žemiau ir tada žvelgė į bėgantį kraują iš mano rankos. Aš pasiėmiau tualetinio popieriaus ir greitai užsidėjau. Nežinau kas privertė mane tai suprasti, bet žinau vieną. Aš esu niekas. Ir turiu su viskuo paklusti. Tai bus geriaus.

- K-kodė-l? ,- Niall lūpos prasivėrė ir juo skruostu nuriedėjo ašara, kurią jis greitai nusivalė.

Aš praėjau pro jį ir sustojus ties kriaukle, atsisukau į jį.

- Taip reikia.. ,- Aš nutilau ir nuleidau nuo jo akis. - Pone ,- Pridūriau.

- K-ką? ,- Jis sutrikęs paklausė.

Aš nusiploviau kraują nuo rankų ir priglaudžiau tualetinį popierių prie įpjovimų.

- Taip reikia, pone ,- Pakartojau.

- Kodėl tu mane vadini ponu? Ką tu čia iš viso klėdi? ,- Niall balsas buvo rūstus ir tvirtas.

- Taip rei- ,- Aš jau žiojausi sakyti, bet jis nutildė mane.

- Jei dar kartą pasakysi taip reikia pone, aš prižadu, išsiliesiu ant kito žmogaus, kuriam reikės po to į ligoninę važiuoti ,- Greitai ištarė jis. - Maya, pasakyk, kodėl tu tai darai? ,- Kiek sušaukė jis.

- Tai man padeda ,- Atsakiau ramiai, ber buvau vis dar išsigandusi nuo jo tokio elgesio.

- Kodėl? Kodėl tu tai darai? ,- Žvelgdamas į rankas pasakė jis.

- Tai man padeda ,- Pakartojau.

Jis tylėjo ir žiūrėjo į mano įpjovimus aš nusmaukiau megztinį žemyn ir nusukau akis nuo Niall. Jis pakėlė akis į mane ir dėjo žingsnį arčiau.

- Ar tai viskas ką tu darai sau? ,- Jis paklausė.

Ne.

- Taip.

- Tai nustok tai daryti ,- Užšaukė jis.

- Nega- tu man negali įsakinėti ,- Greitai atsakiau jam.

- Galiu, dar ir kaip, Maya. Pamatysiu bent vieną naują įbrėžimą, prisiekiu, kentės kiti ,- Įsakė jis.

- Taip, tamst ,- Lyg karininkė atsakiau jam.

- Tai taip pat baik ,- Piktai sumurmėjo jis.

Mes stovėjome tyloje. Aš žinau, kad nebaigsiu to daryti. Nes aš esu niekas. Sukandau dantis, kad nepradėčau prieš jį verkti, kai supratau, kad aš čia nereikalinga. Niall apsisuko ir greitai dingo iš merginų tualeto. Aš nusivaliau išbėgusias ašaras, nuo skruostų. Ėjau link spintelės, kad pasiimčiau namų darbus iš Fizikos, Matematikos ir bei Anglų kalbos, kur turiu parašyti kelių šimtų žodžių rašinį iš naujos temos, apie romantiką iki kitos savaitės.

- Nagi, nagi ,- Išgirdau už nugaros šlykštu Megan balsą.

Atsisukau į ją. Ji buvo viena, be savo draugių. Ir tai buvo keista.

- Kiek aš tau galiu kartoti, nebelysk prie mano, supranti MANO Niall ,- Garsiai pasakė ji. - Tu esi stora, kiaulė, ėdanti viską, jam reikia tokios kaip aš, supranti tai? ,- Pareiškė ji.

Storakiaulėstorakiaulėstorakiaulė storakiaulėstorakiaulėstorakiaulė storakiaulė.

- Tai sekmės jums ,- Nusisukau nuo jos, ir stengiausi nepravirkti.

Aš maniau, kad tai padeda. Vėmimas po valgymo. Bent tai nepadeda. Reikia vemti dažniau.

- Joms mūsų nereikia, mes taip laimingi, taigi, numirk kale ,- Tai ištarus ji nuėjo koridoriumi link lauko durų.

Gerai.
Gal ji sako tiesą? Man reikia mirti? Tokioms kaip aš neverta gyventin šitane pasaulyje, kur pilna nuostabių žmonių. Aš esu tik stora kiaulė. Megan teisi. Ir tai padarius, aš nei vienam nebetrugdysiu gyventi. Ypač Niall. Jį padarys, o gal jau daro laimingu Megan. Ji geresnė už mane. Ir šimtą kart gražesnė, plonesnė ir panašiai.

Nepajutau kaip įėjau į namus, apie visą tai galvodama. Sušuakiau 'Ar kas yra namie?', kai nesulaukiau niekeno atsakymo, nuėjau į vonią. Atsiklaupiau prie klozeto ir įkišau pašlapintus du pirštus į burną, ir netrukus pradėjau vemti. Tą veiksmą pakartojau keliasdešimt kartų ir kai jaučiausi visiškai tuščia, nuleidau vandenį ir išsiploviau burną. Išėjus iš vonios, nuėjau į kambarį. Persirengiau į kitus drabužius. Pasidariau namų darbus ir po geros valandos baigiau. Žvelgiau į laikrodį, kuris rodė po 6:24 vakaro. Lauke jau buvo truputį sutemę. Atsirakinau savo telefoną ir pamačiau ant ekrano nuotraukos, Niujorką naktį. Tai buvo nuostabi naktis. Maža paslpatis. Mano ir Luke.

Maya - Netrugdau?
Luke - Tu man niekada netrugdai ir nertrugdysi. Viskas gerai?:)
Maya - Taip. Atsimeni mūsų paslpatį? (Jei kas neatsimenat dalis - 9. Paslaptis)
Luke - Taip. O kas?
Maya - Galime ją pakartoti?
Luke - Žinoma. Už 10 minučių, būsiu prie tavo namų. Išeik į lauką. ;)

Nieko jam nebeatrašiau, tiesiog apsirengiau kožą ir išėjau iš namų. Neilgai trukus, aikštelėje sustojo juodas Rang Rower. Ir tai ne Luke mašina. Mano telefonas supypsėjo, pranešdamas kad gavau žinutę.