Story about a bad love // n.h ✔️

42. Viskas

Maya pozicija

Apsirengiau drabužius, su kuriais mane atvežė čia. Įėjusi į palatą sustingau, pamačiusi gerai man žinoma vaikino siluetą, šalia palatos lango. Jis buvo atsukęs man nugarą. Aš visa sudrebėjau, nuo minties, kad jis čia. Gal visa tai, buvo, tik blogas sapnas?
Jis lėtai atsisuko į mane, ir aiktelėjau, kai jo lūpa buvo prakirsta, ir matėsi šiek tiek nubėgusio kraujo, kas atrodė velniškai seksualiai. Jis prikandęs lūpą nužvelgė mane ir tada jo veide atsirado kreiva, mano visada gąsdinanti šypsena.

-Nia-ll ,- Trūkčiodama pasakiau, žvelgdama į jį.

- Oi lėlytę, tu prisižaidei ,- Eidamas link manęs pasakė jis. Lėlyte? Kaip tai suprasti, jis niekada manęs, taip nevadino. - Nereikėjo visko pasakoti Zayn ,- Prisispausdamas mano liesą kūną prie savęs pasakė jis.

- Ar jis tau trenkė? ,- Tyliai paklausiau jo, paliesdama savo nykščiu jo apatinę lūpą.

- Taip ,- Sukikendamas atsakė jis.

Niall man atrodo labai keistas. Ankščiau jis toks nebūdavo, kas jam atsitiko, ar šitaip jį pakeitė ta mergina? Per tiek mažai laiko. Per kelias dienas..
Mes abu tylėjome, aš žiūrėjau į jo lūpas, jos mane tikrai labai stipriai traukia. Pakėliau akis į Niall mėlynas akis, jis žiūrėjo taip pat į mano lūpas, jis apsilaižė lūpas ir tada pažiūrėjo į mano akis. Jis lėtai uždėjo savo delną ant mano skruosto ir nykščiu švelniai jį glostė.

- Aš negaliu, tu mane taip stipriai trauki.. ,- Sušnabždėjo jis. - Tiesiog, tavo lūpos, jos tokios.. ,- Sukuždėjo jis, perbraukdamas per jas.

Per mano kūną perėjo šiurpuliukų banga, Niall nusišypsojo kai tai pajautė. Jis mane suknistai išdavė su kita, bet aš vis tiek laukiu, kada jis mane pabučiuos! Aš tokia absurdiška. Aš mylių jį, taip, kad net skauda.

- Ar nori? ,- Niall paklausė, dar kartą perbraukdamas per mano lūpas. - Ar nori, kad pabučiuočiau tave? ,- Sušnabždėjo jis.

Aš linktelėjau ir Niall nieko nelaukdamas uždėjo savo lūpas ant mano. Mano rankos staigiai atsirado ant jo kaklo ir įvėliau savo pirštus į jo blondiniškus plaukus. Jis suspaudė mano sėdmenis ir tada, jis mane pakėlė, kad apsivyniočiau kojomis jo liemenį. Ką aš ir padariau. Jis pagilino bučinį, perbraukdamas savo liežuviu per mano apatinę lūpą, aš ją pravėriau ir jo liežuvis įslydo į mano burną. Mano kūnų visą laiką, bėgiojo šiurpuliukai, kol jutau jo lūpas. Jo lūpos nuslydo ant mano kaklą, ir aš jį palenkiau, kad būtu jam daugiau vietos. Sugrįžęs prie mano lūpų jis, dar kartą pabučiavo ir mane nuleido ant žemės, stipriai apsikabindamas.

- Aš nesuprantu, kas man buvo nutikę, kodėl aš pasidaviau jai ,- Tyliai sušnabždėjo į mano plaukus jis. - Aš begalo tave myliu ,- Pasakė jis pabučiuodamas mano viršugalvį.

Jis dar stipriau mane apsikabino, ir jis su trūkčiojo. Ar jis verkia? To negali būti. Lėtai atsitraukiau nuo jo ir jis nuleido savo žvilgsnį į batus, jo skruostai šlapi, o akys paraudusios. Aš stipriai jį apsikabinau, apvyniodamas savo rankas aplink jo kaklą, prisiglausdama prie jo.

- Shh ,- Sukuždėjau šalia jo ausies. - Aš tave taip pat myliu ,- Ištariau jam.

Nors ir pykau ant jo, dėl to kas nutiko, per tas dienas. Aš vis dar jį myliu. Myliu taip, kad net skauda.

- Aš atsiprašau, princese ,- Sukuždėjo jis, panardindamas savo veidą mano kakle. - Aš nesuprantu, kad man buvo nutikę, aš buvau suknistas kvailys, kad pasidaviau pagundai ,- Sukuždėjo jis.

Aš ištarsiu sakinį, kuris įskaudins mane, bet manau taip bus geriausia mums abiems. Jam reikia laisvės, ir tai įrodė, visas jo elgesys, per tas dienas. Manau, kad mes vėl galėsime būti kartu kažkada, bet tikrai ne dabar. Aš pavargau nuo viso to.

- Aš pagalvojau dabar, kad manau mums bus geriausia išsiskirti, tiesiog, tau reikia daugiau laisvės, o aš varžau tave, nenoriu, kad taip būtų ,- Atsitraukdama nuo jo paskiau. Nors mano skruostais bėgo upeliai ašarų, aš išlikau rami.

- Ką? ,- Lyg tuo netikėdamas pasakė jis. - K-kodėl? Bet, aš- ,- Nutraukiau jį.

- Eik, tu dabar laisvas ,- Per ašaras nusišypsojau. - Tu dar nepasirengęs įsipareigojimui ,- Pridūriau.

- Bet mes būsime draugai, taip? ,- Liūdnai paklausė jis.

- Žinoma ,- Stengiausi nuslėpti savo balse nusivylimą, aš tikėjausi, kad Niall neleis tam nutikti.

- Ar tave reikia parvežti? ,- Paklausė jis, susikiškdamas abi rankas į džinsu kišenes.

- Ne, aš grįšiu su taxi ,- Atsakiau jam.

Niall dar kartą stipriai mane apsikabino, ir atsitraukęs išėjo pro palatos duris.
Nekenčiu savęs. Nekenčiu savo gyvenimo. Nekenčiu... Nekenčiu... Nekenčiu.

Niall pozicija

Man skaudėjo širdį, taip lyg ji būti išplėšta iš mano vidaus, kai išėjo pro palatos duris. Mano skruostais bėgo ašaros, kol ėjau link savo mašinos. Vos įsėdau į mašiną, trenkiau iš delnų į vairą ir garsiai nusikeikiau, po ko iš mano akių pradėjo bėgti ašaros, padėjau kaktą ant vairo ir tyliai verkiau.

Negaliu patikėti, aš praradau ją vėl... tik šį kart visam..