Story about a bad love // n.h ✔️

2 sezonas 26. Atminimas

Sedėjau ant suolelio priešais princesės palatos duris. Daktarai iš jos palatos neišeina, jau gerą pusvalandį ir iš jų nei vienas neišeina pasakyti, kas nutiko. Atrodo, kad tik man su Kate, skauda,

dėl to, kas vyksta dabar. Jaučiuosi lyg paauglė, kuriai veikia hormonai ir ji amžinai bliauna. Net pats nejaučiu, kaip ašaros rieda mano skruostais. Pakėliau akis, kai iš palatos išėjo daktaras, ir nejutau kaip atsistojau iš savo vietos.

- Kaip ji? ,- Pirmas paklausiau vyro.

Kol daktaras tylėjo jaučiau, kaip mano rankos pradeda drebėti, o širdis plakti dar greičiau. Akyse kaupėsi ašaros, kurios netrukus išsiverš, nuo jausmo kuris mane žudo, jau ilgą laiką.

- Gerai, ji pabudo, atsimena viską, jos sveikata normali ,- Atsakė jis. - Ji kviečia Kate Calder - Greitai pasakė daktaras.

Jaučiau kaip mano visas kūnas nutirpo, nuo daktaro pasakytu žodžiu. Mano vidus šėlo iš džiaugsmo, kadangi tai reiškia, kad ji pabudo iš narkozės ir jai viskas gerai.

- Galite užeiti ,- Pranešė daktaras, šyptelėdamas.

Kate nieko nelaukusi įėjo į palatą, o aš tuo tarpu atsisėdau ant suolelio, šalia Dylan. Panardinau savo veidą delnuose, su palčia šypsena ir ašaromis akyse.

Maya's pozicija

Gulėjau lovoje ir žiūrėjau į lubas. Vis dar negaliu atsigauti, kad man pavyko išgiventi operaciją. Užmerkiau akis, ramiai atsidusdama, o tada žvelgiau į duris, kai pro jas įėjo Kate. Jos akys stipriai paraudusios, o akyse vis dar pilną ašarų. Ji priėjo apsikabino mane, nuo ko man pasidarė tik geriau.

- Kaip tu? ,- Paklausiau jos.

- Gerai, sakyk, kaip jautiesi? ,- Greitai atsakė ji. - Nieko neskauda? ,- Vėl ištarė.

- Man viskas gerai, tik keista buvo, kai pabudau, nesupratau kur esu ,- Sukikendama atsakiau jai.

Kate taip pat nusijuokė ir tuo metu atsiminiau žodžius, kurios girdėjau sapne, kol buvau narkozėje. "Mes apšviesim visą miestą ir dainuosim lig aušros, būsim tiek kas niekas negalvoja, apie tai kas bus rytoj" ir dar geriau atsimenu žodžius, kurie skamba mano mintyse, nuo to laiko kai pabudau. "Kai pamatai tai kas jaudina tave, miegas beprasmis, kai mintyse audra, nuojauta sako, paleisti nevalia" atrodo, kad šitie žodžiai palietė mano sielą iki pat gilumos.

- Kate, kokias dainas man leidai ar kažką skaitei, kai buvai pas mane palatoj? ,- Paklausiau sesers, šiek tiek susiraukdama.

- Aš nebuvau tavo palatoje ,- Susiraukdama atsakė ji. - Joje buvo Niall ,- Greitai pridūrė sesuo.

Susiraukusi žiūrėjau į ją, nežinojau ką jai atsakyti. Kadangi, aš nepažįstu jokio Niall. Ir ką tas vaikinas darė mano palatoje?

- Koks dar Niall? ,- Susiraukdama paklausiau jos, ir jaučiau kaip mano pulsas padidėja, dėl nerimo.

- Tu-tu neatsimeni Nia-ll? ,- Strikdama paklausė ji.

Aš papurčiau galvą, dar stipriau susiraukdama. Atsimenu šiek tiek kažkokio vaikino veido bruožus, mėlynos akys, blondiniški plaukai, duobutės šypsenoje, ir negaliu jo išmesti iš galvos. O, kai vos pagalvoju, mano vidus tarsi apsąla, nuo kylančių drugelių. Bet ar mes galvojame apie tą patį žmogų?

- Negali būti ,- Purtydama galvą pasakė Kate. - Jis mirs vietoje, kai sužinos ,- Tyliai sumurmėjo ji.

- Kas mirs? ,- Paklausiau jos, nieko nesuprasdama.

- Niall, jis puls į neviltį ,- Tyliai ištarė ji. - Niall buvo tavo gyvenimo meilė ,- Atsakė greitai ji, paimdama mane už rankos.

Mano gyvenimo meilė? Tai aš turėjau vaikiną, o gal net gi vyrą?

- Mes kartu? ,- Nustebusi paklausiau jos.

- Nevisai, bet jūs vienas kitą įsimylėję, nuo to laiko, kai atsikraustėm į Niujorką ,- Ramiai pasakojo Kate.

Gulėjau sustingusi, nuo to ką man pasakoja Kate. Užmerkiau akis ir priešais mane išdygo to vaikino vaizdas.

*Blondinas mane apsikabino, ir šiek tiek pasilenkė. Jis pasuko galvą ir lėtai uždėjo savo lūpas ant mano lūpų. Mano kūnų nuėjo ilga maloni elektros srovelė, kuri privertę mano pilvą tapti visiškai tuščiu. Vaikinas mane prisitraukė arčiau savęs. Mūsų lūpos judėjo lėtai, atrodė, kad mes abu mėgavomės tuo.*

Po maždaug penkių minučių, Kate išėjo pakviesti daktaro, kad dar kart apžiūrėti mane, dėl to, kad nepamenu kai kurių svarbių dalykų. Daktaras įėjo į palatą su malonia šypsena veide, paklausdamas kaip jaučiuosi, kai jau norėjau jam atsakyti, sustingau, išgirdusi vaikino balsą. Jaučiau kaip mano kūnas sustingsta dėl vaikino balso tono.

- Ne ,- Ištarė sušaukdamas vaikinas. - Ne, ne, ne ,- Verkdamas vaikinas sušuko. - Ne, tai ne tiesa ,- Vis dar šaukdamas pasakė vaikinas.

Girdėjau jo balse begalę skausmo, kurį aš jaučiu taip pat, gal net stipriau.