2 sezonas 13.2 Atsinaujinimas

3.9K 248 6
                                    

Maya pozicija

Pramerkiau akis ir iš karto sutikau nuobodžias palatos sienų spalvas. Kelis kartus sumirksėjau ir apsižvalgiau, kai tuo tarpu pro duris įėjo daktaras.

- Labas Maya ,- Maloniai jis man pasakė.

- Laba diena, pone Jospeh ,- Kreipiausi į šį vyrą vardu, kadangi man jį teko ne vieną kartą sutikti šioje ligonineje.

Ir aš netgi dabar numanau, kodėl nualpau, tai turėtu būti susiję su mano sena liga.

- Kaip jaučiatės? ,- Pasiteiravo jis.

- Gerai, tik šiek tiek skauda galvą ,- Atvirai atsakiau.

Jis pašvietė į mano akis mažu žibintuvėliu ir kažką užsirašė. Tada patikrino pulsą.

- Tai vėl tos ligos pasekmės? ,- Paklausiau daktaro.

- Baisiau, ši liga jums atsinaujino ,- Liūdnai pasakė daktaras. - Jūs patyrėte daug streso, o tai labai paveikė jūsų smegenis ,- Pasakė nieko neslėpdamas ponas Joseph.

Sunkiai atsidusau, ir stipriai užmerkiau akis, o tada atmerkusi, vėl pažvelgiau į pražilusi vyrą.

- Kaip turėčiau šį kartą gydytis? ,- Pasiteiravau jo.

- Pradžiai bandysime išrašyti specialius vaistus, ir dar pasiūlyčiau jums, išvykti kur nors ramių atostogų ,- Pasakė daktaras, nusišypsodamas. - Nes jums reikia gero poilsio, kad nervų sistema susitvarkyti ,- Greitai pridūrė.

- Negaliu, man mokslai, paskutiniai metai ,- Liūdnai pasakiau jam.

- Liga svarbiau, Maya, už mokslus ,- Pasakė daktaras.

- O jei nepadės tai? ,- Susirūpinusi paklausiau jo.

- Tada beliks vienas dalykas ,- Pakeldamas akis nuo popierių pasakė jis. - Operacija, po kurios nežinia ar liksi gyva ,- Liūdnai pasakė daktaras.

Jaučiau besikaupiančias ašaras akyse. Užmerkiau stipriai akis, vien nuo minties, kad taip ar anaip, galiu mirti.

~

Kroviausi savo daiktus, kadangi mane paleido iš ligonines. Rytoj eisiu pas dekaną ir prašysiu, kad mane išleistų trumpų atostogų, o Niall ką nors sugalvosiu. Man buvo keistą, kad šias dvi dienas Niall nebuvo atėjęs aplankyti, nors mano manymu, jis nelabai nori mane matyti. Vien dėl Malios. Pasiėmusi savo visus daiktus išėjau iš palatos ir greitai nusileidau į pirmą aukšta. Išėjus į lauką sustojau, pamačiusi Niall.

- Labas ,- Pasisveikino jis su šypsena veide.

- Ką tu čia darai? ,- Susiraukusi paklausiau jo.

- Labas ir tau, Niall ,- Nustatęs cypianti balsą atsakė jis, ir tuo pačiu paėmė iš manęs mano krepšį.

Vos įsėdome į mašiną, papūčiau šilto oro į delnus, nes jie sušalo. Niall užkūrė variklį ir mes pajudėjome iš vietos. Visą keliones metu link namų, buvau užsimerkusi ir mąsčiau apie savo ligą. Kodėl mano gyvenimas yra toks sunkus? Tyliai atsidusau ir atsimerkiau, susiraukiau nuo pamatyti vaizdo. Mes sustojome oro uosto aikštelėje. Ką mes čia darome? Ne jau Elizabeth ir Thom, buvo kažkur išvykę, tas dvi dienas? Gal dėl to Niall nebuvo pas mane atvykęs, nes turėjo daug darbo.

- Lipam ,- Pasakė su savo gražiąja šypsena Niall, ir pats išlipo iš mašinos.

Jis priėjo prie bagažines ir aš kartu su juo, kai jis atidarė ją, nustebau pamačiusi puokšte gėlių su meškinu. Jis padavė man ir sujungė mūsų lūpas. Pažvelgusi tarp rožių pamačiau rožinį voką, suraukusi antakius, paėmiau jį ir atidariau.

- Niall ,- Tyliai pasakiau, pamačiusi voko turinį.

Tai du bilietai atostogų į Australiją. Jaučiausi keistai pamačiusi bilietus iš kur jis sužinojo?

- Niall aš negaliu priimti viso to ,- Tyliai jam pasakiau.

Niall tik nusijuokė. - Universitetas atleistas, man atostogos, o kodėl gi ne? ,- Su šypsena veide paklausė Niall.

- Tu buvai mano universitete? ,- Nustebusi paklausiau jo.

- Taip, aš gerai pažįstu dekaną ,- Pasakė trumpai šyptelėdamas Niall. - O dabar eime iki mūsų skrydžio liko vos pusvalandis ,- Pasakė ištraukdamas iš mašinos vieną lagaminą.

- O kur mano rūbai? ,- Sutrikusi paklausiau jo.

- Čia keli mūsų rūbai, kad išgyventume iki rytojaus, ką reikės nusipirksime ten ,- Gūžtelėjęs pečiais atsakė jis.

Nieko nebesakiau, nes nenorėjau gadinti šios nuostabios akimirkos, gal nieko nenutiks, jei vieną kartą leisiu Niall mane palepinti.
Viso skrydžio metu prašnekėjau su Niall, atrodė lyg pažinau jį iš naujo. Sužinojau daug naujų dalykų apie jį, kaip, kad jis vis dar dainuoja, tik kitoje grupėje pavadinimu 'Four Direction'.
Stebėjau leidžiantis vaizdą pro lėktuvo langą, kuris tikrai nuostabus, skridome pirmąja klase, dėl jau tikrai pykau ant Niall, mes nesame kažkokie ponai. Na iš tiesų jis yra, bet aš neesu.

- Viskas gerai? ,- Paklausė Niall manęs ir aš pakėliau akis į jį.

- Taip ,- Su plačia šypsena atsakiau jam.

Pasilenkusi per stalą atkišau jam lūpas ir jis man pakštelėjo į lūpas ir tada atsiminiau nuostabų prisiminimą iš laikų kai draugavome.

"Aš nusišypsojau ir papūčiau lūpas, ir netrukus pajaučiau jo lūpas ant savo, nors tai buvo paprastas pakštelėjimas į lūpas, tai buvo be galo miela.

- Šito taip pat neesu turėjęs ,- Rimtai pasakė jis.

- Aš taip pat ,- Jaučiau kaip mano žandai pradeda kaisti. Aš pasislėpiau jo glėbyje, iš gėdos jausmo." (17. Myliu tave)

Atsitraukusi plačiai nusišypsojau, ir jaučiausi keistai, mes nesame pora, bet elgiamės kaip tik taip. Bet man tai patinką, mažiau barniu, daugiau laiko kartu.

Aš tai stipriai tave myliu, Niall - Taip norėjau jam šitai garsiai pasakyti, bet bijau, bijau, kad jis manęs taip nebemyli, kaip aš myliu jį...

Story about a bad love // n.h ✔️Where stories live. Discover now