Aš matau tave/I see you

19. Dalis

 Atrodo apėjau visą miestą, bet tai ko ieškojau neradau. Tikriausiai reikės nusipirkti kažką panašaus ir tikėtis jog suveiks.

Ketinau grįžti namo kai mano akis patraukė sendaikčių parduotuvė. Ji buvo kiek kitokia nei buvau mačiusi tokias parduotuves. Net pats užrašas rėkė jog tai magiška vieta. „SaTara" Paprastai tokias parduotuves apeinu, bet šį kartą tamsi vitrina papuošta moliūgais nors iki rudens dar dvi savaitės. Violetinis spalvos lemputės kurios suteikė vietai šiurpumo ne kitaip, bet vis tiek surizikavau užeiti. Juk turėjau ką nors surasti iš savo sąrašo.

Užėjau į vidų ir iš karto užuodžiau citrinų kvapą kuris maloniai nuteikė. Iš lauko pusės patalpa neatrodė didelė, tačiau viduje buvo erdvu ir neprikimšta kaip tikėjausi. Lėtai dairydamasi pradėjau eiti. Daiktai ant lentynų atrodė seni, tačiau gerai išsilaikę. Priėjau veidrodžius ir nužvelgiau jų galybę. Man reikėjo vieno nedidelio seno veidrodžio. Tačiau visi atrodė per dideli sukišti į mano kuprinę.

- Galėčiau kuo nors padėti? - paklausė švelnus balsas ir aš akimirksniu atsisukau.

- Taip, ieškau keletą daiktų, - numykiau nužvelgdama tamsiaplaukę.

Ji atrodė ne vyresnė kaip dvidešimties. Didelėmis rudomis akimis ir į netvirtą kuodą surištais juodais lyg varnos plaukais. Jos šypsena buvo maloni ir nuo jos sklido keista energija. Apsirengusi paprasta balta palaidinę ir džinsais. Tačiau ant jos rankų buvo daugybę papuošalų, kaip ir keli pakabukai ant kaklo. Visi jie atrodė seni ir galėjau prisiekti jog jie pripildyti magijos. Žinoma tai tebuvo mano vaizduotė, bet jausmas buvo toks tikras.

- Aš Sara, - ji vėl man nusišypsojo ir ištiesė ranką. - Turi sąrašą?

- A, taip, žinoma, - numykiau ir ištraukiau popieriaus lapą.

- Veidrodžio?

- Nedidelio, tai mokyklos projektui, visa vasara delsiau.

- Tikrai? - ji skeptiškai mane nužvelgė. - Nesu tavęs ankščiau mačiusi, o aš labai gerai prisimenu veidus.

- Aš naujokė, mane perkėlė mokslų metų pabaigoje, ir tik prieš savaite atsikraustėme.

- Na, tuomet suraskime tau tuos daiktus.

Atsidusau iš palengvėjimo kai ji pradėjo vaikščioti po parduotuve ir rinkti man daiktus. Į krepšelį ji įdėjo nedidelį veidrodėlį su rankena. Jis atrodė labai trapus, bet dailus. Po to įdėjo septynias juodas žvakes perrištas juodu kaspinu. Septynias adatas, skudurines lėles, bei vieną užrašų knygutę. Kai ji viską sudėjo į krepšelį staiga atsisuko į mane ir taip įdėmiai pažvelgė jog man net oda pašiurpo.

- Aš ne idiotė, - ji lėtai ištarė žodžius. - Kad ir ką sugalvojai tai pavojinga.

- Nesupratau?

- Aš esu ragana, - kilstelėjau antakį ir skeptiškai ją nuvėriau. Į ragana ji man nebuvo panaši. - Žinau kas yra juodoji magija, ir tai, - ji parodė į daiktus krepšelyje. - Yra juodajai magijai.

- Man reikia šių daiktų.

- Tikiuosi žinai ką darai, kiekviena magija reikalauja pusiausvyros. Ar tikrai supranti kur lendi?

- Neturiu kitos išeities, - numykiau ir suspaudžiau pirštus.

Mergina staiga atsisuko atgal į durų pusę ir keistai vyptelėjo. Galėjau prisiekti jog mano demonas stovi už tų durų ir mus stebi kiaurai duris. O blogiausia tai jog ši mergina jį arba jautė arba matė.

Padėjusi krepšelį ant prekystalio ji prisiartino prie stiklinių durų ir susidėjo rankas ant krūtinės.

- Nagi, ko lauki? - vyptelėjo ji ir tamsa sujudėjo. - Man kaip tik reikia šiuo metu katino.

- Aš skubu, - atsikrenkščiau ir Sara pagaliau pradėjo skenuoti man daiktus. - Ačiū, - padėkojau ištiesusi jai pinigus. - Grąžą pasilikite.

- Būk atsargi, - pamojo ranka ir dingo tarp lentynų.

Sumirksėjau kelis kartus ir palikau parduotuvę. Dabar reikėjo surasti kapines.

Dėkoju visiems kurie skaito, vis dar skaito. ačiū jums (;