Aš matau tave/I see you

15. Dalis

Dabartis.

Nežinau kokia jėga privertė mane išeiti viduryje nakties, bet dabar kaip benamė klaidžiojau po miegantį miestą. Pastebėjau tik kelias skubančias merginas ir vieną girtą vyrą. Miestas buvo tikrai ramus. Tai buvo pirmas kartas kai išėjau iš namų ir tikriausiai neradau geriausio laiko, kaip tą padaryti naktį.

Ėjau visiškai negalvodama kai pasiekiau didelį tiltą su upe. Norėjau pereiti į kitą pusę, bet tuomet pastebėjau tamsią figūrą stovinčią prie turėklų. Aš jau žinojau kuo viskas baigsis. Sustingusi svarsčiau ar neturėčiau iškviesti policijos, kita šovusi mintis buvo tiesiog nueiti šalin. Ne mano reikalas, ar bent jau taip būčiau galvojusi prieš metus.

Žengiau kelis žingsnius ir staiga figūra atsisuko į mane. Juodas per didelis megztinis su gaubtuvu kuris uždengė dalį veido. Nebuvau tikra ar tai vyras ar moteris, bet dabar tikrai negalėjau atsitraukti.

- Nesiartink, - ištarė moteriškas balsas ir perlipo turėklus. - Nes nušoksiu.

Ant liežuvio galo buvo daugybę atsakymų. Man neturėtų rūpėti, tik ne po to kai išgyvenau tiek daug mirčių, o kur dar dvasios kurias galėjau matyti. Taip ir norėjau tiesiog nueiti jog nebūčiau susieta su dar viena mirtimi, bet šalia jos stovinti būtybė privertė mane sustingti.

Ji buvo smulkutė, žemesnė už mane. Vilkėjo mėlynais džinsais ir ilgomis rankovėmis šviesią palaidinę. Jos drabužiai purvini, suplyšę ir susimaišę su purvu ir... kraujas. Smegenys iš karto atpažino tamsias dėmes. Mergaitės veidas siaubingas, tamsios mėlynės išrautas kuokštas plaukų.

Mergaitė tarsi pajutusi mano žvilgsnį atsisuko ir vos per akimirką atsirado priešais mane. Instinktyviai žengiau žingsnį atgal, bet tuomet sustojau pajutusi kitą energija. Nors mergaitės emocijos aiškiai matėsi ant jos veido, nebūčiau galėjusi ignoruoti tamsos stovinčios už manęs. Mano demonas buvo čia ir jis žvelgė į mergaitę kuri iš karto atsitraukė.

Pyktį ir pagiežą pakeitė liūdesys. Mirusieji neturėtų to jausti, ir visgi tai juos įkalindavo tarp gyvųjų.

- Kas nutiko? - žodžiai patys išsprūdo iš mano burnos ir aš atsirėmiau į turėklus ir pažvelgiau žemyn į upę. Jeigu ji nušoks tikrai neišgyvens.

- Klausi kodėl noriu nusižudyti? - ji nusitraukė gaubtuvą nuo galvos ir aš suvokiau jog ji labai panaši į šalimais stovinčią mirusią mergaitę. - Geriau paklausk, kodėl turėčiau norėti gyventi šiame supuvusiame ir apgaitėtinam pasaulyje. - ji pradėjo juoktis, o aš tik gūžtelėjau pečiais. - Tu nė neįsivaizduoji ką man teko iškęsti.

- Pabandyk mane nustebinti, - vyptelėjau ir mergina sutriko.

- Netekau sesers.

- Aš savo geriausių draugių, vaikino ir visų kurie stojo tarp manęs ir mano demono.

Mergina nulipo nuo turėklų ir pažvelgė į mane taip lyg čia aš esu psichinė ligonė

- Tai ne tas pats, - papurtė galvą ji. - Mano seserį nužudė, ji negyva, o tai padarę asmenys kaip niekur nieko vaikšto po šį miestą, - suriko ir žengė arčiau ir aš pajutau kaip mano demonas įsitempia. - Tu nežinai ką aš išgyvenu, todėl nebandyk manęs suprasti.

- Viena iš mano geriausių draugių bandė mane nunuodyti, - prisipažinau ir nepajutau nieko tarsi Laura net nebūtų egzistavusi. - Demonas kurį netyčia išsikvietėm ją privertė prie savižudybės. Po to ėjo Karolina, na o Keitė, ji, - suspaudžiau lūpas prisiminusi kas jai nutiko. - Mano vaikino geriausias draugas perdozavo, arba kaip aš manau tuo pasirūpino demonas. Po to mano vaikinas ir patėvis. Nors niekas nesugebėjo rasti jų kūnų aš žinau kas nutiko.

- Tai skamba, kaip iš knygos, - skeptiškai ištarė ji, o aš tik gūžtelėjau pečiais. Tiesa pasakius buvo gera tai ištarti garsiai.

- Patikėk, tai mano kasdienybė, - numykiau ir pradėjau sukioti apyrankę ant riešo.

Akimirką įsivyravo tyla, ir aš atsisukau atgal. Kaip ir tikėjausi mano demonas buvo visai netoli. Mačiau tamsų šešėlį kuris stebėjo ir laukė.

- Aš Sofija, - staiga nutraukusi tylą mergina atsisėdo ant žemės ir suėmė savo tamsius plaukus. - Ar nori išgirsti istorija, kaip mano sesers geriausi draugai ją nužudė?

Prisėdau šalia jausdama jog privalau išklausyti istorija, nes tai kažkiek priminė mane pačią ir kaip viskas galėjo pasisukti jeigu mano demonas nebūtų buvęs šalia. Ar mano draugai būtų taip su manimi pasielgę? Ar būtų nuėję iki to? Kai pagalvoju visos mūsų nesąmonės buvo pavojingos ir aš būdavau viso to centre.