8 Skyrius

3.3K 166 1
                                    

*Keshia Pov*
Sėdėjau virtuvėje prie stalo ir valgiau savo salotas. Iš po to karto visiškai nekalbu su Louis, stengiuosi nebūti ten, kur jis būna bei vengiu jo kalbų. Jis bandė mane prakalbinti, bet tokio, kaip "atsiprašau", neišgirdau. Vos pamatau jo ta diržą man šiurpas nukrečia. Praėjo tik kelios dienos, bet žaizdas skauda nebe taip skaudžiai, kaip pirmąją dieną. Nekalbėsiu apie tai, kaip atrodo mano užpakalis. Jis visas mėlynas, o gal geriau sakyti violetinis. Tikiuosi tepalas, kurį jis man patepė ant žaizdų tikrai padės išnykti joms.
Žinau, kad Louis vos nusileidęs į apačią bandys mane sulaikyti ir priversti kalbėti, bet nežadu to daryti. Nebusiu jo marionete, kokios jis nori. Aš žmogus ir taip pat turiu jausmus. Nesuprantu, kaip jis gali iš vis mane mušti? Ne jau jis toks gyvulys yra? Pirma galvojau, kad jame yra kažkiek gėrio, bet dabar...Jis be gailesčio mane nuplakė su diržu ir dar paskui bandė viska ištaisyti patebdamas kažko ant žaizdų, bet tai nieko nekeičia. Jis vis tiek mano akyse yra pabaisa.
Išgirdusi Louis žingsnius link virtuvės greitai padėjau lėkšte į indaplovė ir apėjau stala, kad jeigu jis mane bandytu pagauti turėčiau pranašumo.
-Naujiena, kad tu nusileidai,-nustebęs pasakė.
Tylėjau. Kodėl turėčiau gaišti savo laiką kalbėdama su juo?
-Vis dar nekalbi?-pažiūrėjo į mane.-Nesulauksi to. Nežadu tavęs atsiprašynėti.
-Naujiena, kad tu tokį žodį žinai,-prabilau su ironija.
-Juk žinai, kad aš nepasigailėsiu tavęs vėl nuplakęs,-iš jo balso galiu spręsti, kad jis susierzinęs.
-Tau, kas sakė, kad esi pedofilas ir paskutinis pašlemėkas?-paklausiau ir jis pradėjo eiti link manęs, bet aš traukiausi ir taip gavosi, kad ėjome ratu aplink stalą.
-Tu pati mane provokuoji,-suurzgė.
-Aš visai neprovokuoju tavęs, tiesiog sakau tiesa į akis,-šyptelėjau ir pasitaikius progai išėjau iš virtuvės, bet jis sekė mane.
Kai jau galvojau, kad paviks nueiti į kambarį sveikai, pajutau, kaip mano ranką yra suimama ir esu atsukta į Louis.
-Turėtum prikasti liežuvį,-piktai pasakė ir suėmė mano žandikaulį.
Nieko nesakiau. Mažiausiai man reikia naujų žaizdų. Jis apsisuko eiti lauk, kai pati nesuvokdama tariau:
-Pašlemėkas.
Jis greitai į mane atsisuko ir pajutau skaudų smūgį į veidą. Neišlaikiau pusiausvyros ir nespėjusi rankomis kristi ant grindų trenkiau galvą į laiptus. Spėjau pamatyti tik Louis batus, o tada tamsa.
*Louis Pov*
Žiūrėjau į bėjėgį merginos kūną. Jis gulėjo sukniubęs prie laiptų šalia mano kojų. Aš jai trenkiau ir mačiau jau ryškėjančia mėlynę. Po velniais neturėjau jai trenkti. Priklaupiau prie merginos ir paguldęs ją ant nugaros pamačiau prakirsta kaktą. Turbūt krisdama trenkėsi į laiptus. Paėmiau ją ant rankų ir lėtai nunešiau į jos kambarį. Paguldžiau ant lovos ir iš vonios atsinešiau vaistinėlę. Išitraukiau valymo skysčio ir lėtai su kempinėle nuvaliau kraują nuo kaktos. Neturėjau jai trenkti. Ji amen taip suerzino, kad net pats nesuvokiau ką dariau.
Sutvarkęs merginos kaktą nunešiau vaistinėlę į vietą ir išėjau iš merginos kambario. Nuėjau į jos tėčio kabinetą bei atsisėdau prie stalo. Varčiau dokumentus ir žiūrėjau banko saskaitos numerius bei išmokas. Išsitraukiau telefoną ir paskambinau bosui.
-Gordon,-atsiliepė.
-Čia Louis.
-Oh sveikas, kaip tau ten su ta nepilnametė?-nusijuokė.
-Neskaitant to, kad jau ne pirma karta ją sumušu, tai viskas gerai,-pasakiau ir vėl išgirdau jo juoką.
-O tu nemiegi,-juokėsi.-Ką nors radai?
-Net nežinau. Visi tie viežbūčiai ir įmonės užrašytos ne jo vardų.
-Tai gal žmonos?-paklausė.
-Ne, negali būti. Jos vardo nėra jokiame dokumente. Viska valdo jis, bet jo turtai užrašyti ne jam.
-Tai gal jis įtaria, kad jį seka ir perrašė kam nors,-sumurmėjo.
-Kam galėjo? Tėvams?
-Galėjo savo dukrai.
-Keshiai?-sutrikau.
-Visko gali būti, iki pilnametystės valdo viska jos tėvai, o tada ji perims ta verslą,-kalbėjo.
-Koks planas?
-Dabar jokio nėra, bet manau tau teks padirbėti su ta kekše labiau.

Take Me (L.T. fanfiction)Where stories live. Discover now