Take Me (L.T. fanfiction)

42 Skyrius

Komentuojame!!! Greitai baigsis istoriją!

Louis baigė renktis, o aš buvau tik prisidengus pledu. Jis kelia minutes jau tyli ir vis žvilgtelį į mane.
-Aš suprantu, kad seksas geras buvo, bet gal nereikia tokiais žodžiais švaistytis?-paklausė.
Pala jis mano, kad pasakiau jog myliu jį dėl ką tik patirto sekso?! Kuom jis mane laiko? Aš jį myliu ne dėl sekso. Net pati nežinau kodėl jį myliu, bet tikrai ne dėl to. Tiesiog mano jausmai jam neabejotinai stiprus.
-Aš myliu tave Louis. Ir tai ya ne dėl to ką mes ką tik darėmė,-susiraukiau.
-Keshia nesakyk to. Tu manęs nemyli. Tu per jauna jausti tokius jausmus. Tiesiog nesakyk to,-jis nervingai perbraukė pirštais per plaukus.
-Kodėl negaliu to sakyti? Aš žinau ką jaučiu,-susiraukiau dar labiau.
Jis nori amne įtikinti, kad nejaučiu jam meilės? Koks jis idiotas žada būti toliau?
-Keshia tiesiog nekalbėk apie tai!-kruptelėjau nuo staigaus jo balso pakėlimo.
Labiau prisipaudžiau prie sofos ir baimingai pažiūrėjau į jį.
-Bet aš myliu...
-Nutilk!-surėkė.
Jis greitai priėjo prie manęs ir čiupo už rankų pastaydamas mane. Nuo mano kūno nukrito pledas ir dabar buvau visiškai nuoga prieš jį.
-Suknistai užtilk,-suurzgė atsisėsdamas ir pasiguldydamas mane ant kelio.
-Louis, prašau ne,-išsigandus pasakiau, bet buvo per vėlu, kai jo delnas skaudžiai susidūrė su mano užpakaliukų.
Mano lupas paliko skaudus klyksmas, bet tai jo nesusybandė. Jis vis trenkė ir trenkė. Mano akys prasruvo ašaromis, bet jokio garso neišleidau. Negaliu patikėti, kad jis vėl tai daro. Vėl kelia man skausmą ir džiaugiasi tuo. Pradėjau springti savo ašaromis, kai jis tiesiog grubiai mane paguldė ant sofos. Susigužiau ir rankomis užsidengiau veidą. Girdėjau, kaip jis išeina iš svetainės ir palieka mane viena. Man skaudėjo užpakalį ir krūtinę nuo verkimo. Jau maniau, kad jis niekada to nebedarys, bet jam to reikia. Jis mėgsta kelti skausmą. Akyse vėl iškilo tie kartai, kai jis mane mušė.
"...Pasukau galvą pažiūrėti ką jis žada daryti ir pamačiau, kaip jis išsitraukia diržą. Jis bandė suimti mano rankas, bet aš priešinausi.
-Ne!-suklykiau, kai jis numovė mano pižamines kelnes kartu su apatiniais.
Išgirdau tik kaip jis suurzgia ir per kūną perėjo skausmo bangą, o tada prasidėjo. Jis mušė mane su diržu ir nekreipė dėmesio į mano kukčiojimą. Gavau kokius penkis kirčius, bet jis toliau tai darė ir nesustojo. Jam tai kėlė džiaugsmą. Po dar penkių kirčių jis sustojo ir baigė mane mušti. Negalėjau įkvėpti oro, nes verkimas man to neleido.
Jo didelės rankos čiupo man už pečiu ir greitai pastatė prieš save.
-Nustok suknistai springti savo tomis seilėmis!-surėkė ir papurtė mane, bet tai nieko nepakeitė.
Jis šaltai į mane pažiūrėjo ir pastūmė į lovą. Bijojau pajudėti..."
"...-Tau matau nesuprantamas dalykas yra, kad nelystum į mano kambarį,-išgirdau Louis balsą ir greitai atsisukau.
-Aš...
-Tave reikėtu nubausti,-jis buvo piktas ir kai pamačiau, kad jis išsitraukia diržą mano kojos nutirpo.
Jis mane muš ir tai niekada nesiliaus.
-Prašau...Nereikia,-tyliai pasakiau.
Jis tik nusijuokė ir greitai pervertė mane ant žemės. Bandžiau stotis, bet pajaučiau smūgį sau į blauzdą. Mano verkimas pasklido po visą kambarį. Po šito smūgio sekė dar keli-stiprus ir skaudus. Nebegalėjau priešintis. Man skaudėjo su kiekvienų smūgio ir žinojimas, kad tai tik pradžia man kelia dar didesnę baimę.
Jo smūgiai buvo iš visos jėgos ir galėdavau jausti, kaip diržo sagtis susminga į mano odą. Atrodo, tai niekada nesibaigs ir jis mėgaujasi tuo. Jam patinka mane matyti bejėgia.
-Ko nekalbi? Per daug malonu?-suprunkštė ir dar karta trenkė.
Negalėjau nei žodžio pratarti. Man skaudėjo ir kūnas atrodė degė. Kai pagaliau jis baigė talžęs mane diržu, jis jį numetė šalia mano galvos. Pamačiau kraują lašanti nuo jo, kas reiškia, kad tai privedė vėl iki kraujo..."
Sunkiai pakilau nuo sofos ir klupčiodama susiradau vonią. Jaučiuosi silpna. Maniau Louis pasikeitė, bet jis vis dar toks pat. Jis niekada neatsisakys tokios galios.

Nusipraususi apsirengiau savo rūbus ir išėjau į lauką. Atsisėdau ant suoliuko ir stebėjau tolumoje matomą ežerą. Kur Louis? Nejaugi jis mane čia paliko?
-Labas Keshia. Senai matėmes,-išgirdau balsą už savęs.
Greitai atsisukau ir pamačiau vyra...O dieve.
-Tėti?-sudrebėjau iš baimės.