Take Me (L.T. fanfiction)

20 Skyrius

Praėjo jau dvi savaitės iš po incidento su Keshia. Būdavo, kad laukdavau prie muzikos mokyklos, bet ji neateidavo. Visas tas dienas jaučiausi lyg bučiau visada su pargyriomis. Norėdavau ją pamatyti, bet taip ir nepasirodydavo ji. Žinau, kad įskaudinau ją, bet taip geriau bus abiems.
Mano mintis petraukė Zayn įėjimas į sandėlius. Nežinau ką pastaruoju metu jis čia veikia.
-Tomlinson,-priėjo prie manęs ir vienas kitam paspaudėm ranką.
-Neturėtum būti su šeima?-sumurmėjau prisidegdamas cigaretę.
-Mes su Kate susipykome. Ji tikra bėda,-suburbėjo ir aš nusijuokiau.
-Labai jūs šeimyniški,-suprunkščiau.
-Kaip su Keshia?-pasidomėjo.
-Šūdinai. Nemačiau jos visas dvi savaites,-atsidusau.
-Normalu. Žiūrėk, kad per žinias tik neparodytu, jog nusižudė,-leptelėjo ir aš pakėliau akis į įj.
-Manai ji galėjo?-sutrikau.
-Nemanau. Ji gana stipri, bet čia tik pagalvojimas. Juk tu paviešinai viska ką turėjai žinoti tik tu,-truktelėjo pečiais.
-Ar dar ilgai mane dėl to pjausi?
-Taip. Tu sugadinai jos gyvenimą.
-Tu tą patį darei su Kate. Todėl ne tau man pamokslauti,-suurzgiau.
-Aš sustojau, o tu ir toliau bandai slėpti tai ką jau senai pastebėjai. Pripažink tai Louis, ji tau krito į akį,-jo veide atsirado mažas šypsnis, bet nežadėjau to sakyti.-Na ką gi matau ir toliau vaidinsi šaltakraujį žudiką. Paskui tik nesakyk, kad kvailys buvai, jog nebandei turėti kitokį gyvenimą,-sumrmėjo ir nuėjo nuo manęs.
Jis buvo teisus. Nesakau, kad myliu ją, bet ji tikrai mane traukia. Prieš ją buvo daug merginų, bet kodėl ji mane palaužė, net neįsivaizduoju.
Išėjau iš sandėlių ir nuėjau prie savo mašinos. Įsėdau į ją ir užvedęs išvažiavau į miestą. Turbūt ir vėl praleisiu dieną prie muzikos mokyklos laukdamas jos. Man net buvo kylęs noras nuvažiuoti į jos namus, bet nedrįsau. Pasielgiau, kaip tikras niekšas.
Nuvažiavęs prie muzikos mokyklos sustabdžiau mašiną ir po kelių minučių pamačiau ją. Buvau nustebęs ją čia matyti, bet džiaugiausi. Ji atrodė kitaip. Jos veidą puošė šypseną, kai Kevin pabučiavo jos kaktą. Šūdas. Šiandien jos pasirodymas Londone. Turiu ten būti.
*Keshia Pov*
Buvau aspirengusi juodai, o plaukus palikau tabaluotis. Bijojau šito pasirodymo. Tas kelias savaites stengiausi viska užmiršti ir pasinerti į muziką, bet Louis žodžiai vis gyliau smigo man į širdį. Kodėl jis manęs taip nekenčia? Aš jam nieko nepadariau.
-Brangute, tu jau?-išgirdau mokytojos balsą ir aš palinksėjau.
Tėvai jau buvo salėje, todėl įkvėpusi iš užkuliusių įėjau į sceną. Čia buvo pilna salė ir trys teisėjai priekyje. Priėjau prie mikrafono ir stengiausi numalšinti baimę.
-Labas vakaras, kuo busi vardu?-paklausė moteris.
-Keshia Mongover,-mandagiai atsakiau.
-Iš kur atvykai?-pasidomėjo vyras.
-Esu iš Donkasterio,-šyptelėjau.
-Atrodai jaunutė. Kiek metų turėsi?-paklausė moteris.
-Šešiolika.
-Ką mums atliksi?-pasidomėjo kitas vyras.
-Sugrosiu Yiruma-River Flows In You, pridėda ir savo kurtus žodžius,-pasakiau ir jie tik linktelėjo leisdami man pradėti.
Nuėjau prie pianino ir atsisėdusi įkvėpiau. Nusistačiau patogiau mikrafoną ir pridėjau pirštus prie klavišų. Pažiūrėjau į minia ir pradėjau grotį. Susikaupus pradėjau dainuoti ir išgirdau minios plojimą. Atsipalaidavau ir pasidaviau muzikai.
*Louis Pov*
Klausiausi Keshijos ir negalėjau valdyti šypsenos. Po to ką jai padariau ji vis tiek išliko stipri. Jos balsas buvo švelnus ir kiekvienas eilutė priversdavo per mano kūna pereiti drebuliukams. Ji nuostabi. Buvo sunku čia patekti, bet Keshijos tėvai padėjo man. Kad jei žinotu ką aš dariau jų dukrai...
Kess visiškai pasinėrė į muziką ir tai vienas iš dalykų kuriais žaviuosi. Ji turi nuostabų talentą. Jai baigus, visa minia pradėjo ploti, kaip ir aš. Teisėjai taip pat buvo nustebę. Ji vėl nužvelgė salę ir jos akys sustojo ties manimi. Šyptelėjau ir pakilęs išėjau pro duris. Dabar bent žinau, kad ji sveika.
*Keshia Pov*
Teisėjai gerai įvertino į mane ir gavau šansą dalyvauti toliau. Tikrai buvau nustebusi ir nudžiugusi. Be to esu įsitikinusi, kad prie mano tėvų sedėjo Louis. Tai tikrai turėjo būti jis, bet ko jis čia atėjo? Kodėl jis neatsikabina?
Išėjusi į užkuliusius, sutikau tėvus.
-Pasirodei nuostabiai,-apsikabino mane tėtis ir pabučiavo mano žandą, kol mama nevaldė ašarų.
-Ar aš gerai mačiau, šalia jūsų sedėjo Louis?-paklausiau.
-Taip, jis norėjo pamatyti tavo pasirodymą,-nusišypsojo mama, o aš tik sutrikusi šyptelėjau.
Ko jam reikia?
Kai grįžome namo buvau apdovanota gėlėmis ir tortu. Ponia Ross tikrai pasistengė mane nustebinti. Kelioms valandoms net pamiršau, kad mačiau Louis, bet viska grįžo, kai nuėjau į kambarį, nes pats Louis Tomlinson sedėjo ant mano lovos.