Take Me (L.T. fanfiction)

26 Skyrius

Žiūrėjau į jos akis ir bandžiau suvokti ar čia vienas iš jos nevykusių juokelių, bet ji tik žiūrėjo į mane ir laukė atsakymo.

-Tai durniausias dalykas, kurio manęs klausei,-sumurmėjau ir atsitraukiau nuo jos.

-Tai ką tu man jauti?-vėl paklausė.

-Atšok nuo manęs su savo tuo durnu klausimu,-suburbėjau ir išėjau iš kambario, bet ji vis tiek mane sekė.

-Kodėl negali atsakyti?

-Atsikabink. Nebūk tokia įkyri, nes vėl nuplaksiu,-pagrasinau.

Žinoma, kad jaučiu jai kažkokius šiltus jausmus, bet ji to nesužinos. Man reikia, kad ji žinotu, kad man rūpi.

-Prašau atsakyk,-suzyzė.

-Pasakiau ne!-atsisukau į ją ir ji per kelis žingsnius atsitraukė.

Mačiau, kad ji yra išsigandusi, bet to ir siekiau juk. Ji turi bijoti manęs, galvoti, kad esu monstras.

-Kodėl tu manęs nekenti?-tyliai paklausė.

-Nėra taip, kad tavęs nekesčiau,-priėjau arčiau jos.

-Bet aš matau kitaip. Tu skriaudi mane, grasini man ir šauki dėl to, kad paklausiu paprastų klausimų.

-Tu žinai koks aš esu, bet vis tiek lieki pas mane. Nenorėk iš manęs visokių nesamonių,-pavarčiau akis.

-Aš nelikčiau čia, jei ne tu. Tu man neleidi eiti namo,-pakėlė akis į mane ir šiurkščiai pasakė žodžius.

-Tu vis nepasimokai, taip?-susiraukiau.

-Ne ir gali mane mušti kiek nori aš vis tiek niekada nebusiu tau nuolankti,-sukryžiavo rankas ir aš nesusivaldęs nusijuokiau.-Kas taip juokinga, Tomlinson?

-Tiesiog...Tu tokia užsispyrusi ir kai susirauki atrodai, kaip mažas vaikas.

-Aš nesu mažas vaikas,-įsižeidė.

-Būtent, kad esi, nes elgiesi, kaip tokia.

-Na vadinasi tu esi pedofilas, jei priekabiauji prie vaikų,-pašaipi šypsenėle žaidė jos lupose ir nors atrodo turėčiau supykti, bet aš nepykau.

-Taip manai?-paklausiau ir prisitraukiau ją arčiau savęs.

-Taip,-palinksėjo.

Norėjau ją pabučiuoti, bet suskambo durų skambutis. Kas galėjo atsivilkti čia devinta valanda vakaro?

-Aš atidarysiu, o tu eik į miegamajį,-paliepiau.

-Tu mane dabar slėpsi?-sumurmėjo.

-Į kambarį, dabar,-suurzgiau ir ji nepatenkinta nuėjo.

Priėjau prie durų ir pažiūrėjau pro akutę. Huh ko tam? Atrakinau duris ir jis įėjo net nesulaukęs leidimo.

-Niall mink iš čia, aš ne vienas,-suburbėjau.

-Žinau,-suprunkštė.-Keshia, brangute ar šitas šūdas tave slepia?!-suriko.

-Vėl apsirūkęs.

-Kokia gera nuspirkau, nuo pirmo dumo jau stogą rauna,-juokėsi.

Nebuvau nustebęs, kad Kess ateis pažiūrėti kas čia jos vardą žino be manęs.

-O štai ir ji,-sukikeno Niall ir priėjęs pradėjo ją niurkyti.

-Louis?-ji buvo pasimetusi ir beveik nesipriešino jam.

-Tai Niall. Jis truputi nestabilios psichikos,-pavarčiau akis.

Niall ją paleido ir ji priėjo prie manęs, bei pasislėpė už nugaros.

-Aš tau juk liepiau būti kambaryje,-piktai sušnypščiau jai.

-Oh nebūk šūdas Louis. Leisk merginai atsipalaiduoti,-dabar jau Niall vartė akis.

-Dusk,-suurzgiau jam.

-Čiaupkis, einu pažiūrėti ką šaldytuve paėst turi,-jis paprastai pasakė ir nuėjo į virtuvę.

-Kas jis?-pasidomėjo Keshia.

-Tai ne tavo reikalas,-piktai pasakiau.

Ji tik atsiduso ir ko mažiausiai norėjau, tai, kad ji nueitu pas Niall į virtuvę. Jai visada reikia mane erzinti. Kai Niall dings, arba nueis miegoti pamokysiu ją paklusnumo.

*Keshia Pov*

įėjusi į virtuvę radau Niall valgant sumuštini ir vištienos šlaunelę.

-Taigi,-jis nuryjo kasnį ir pažiūrėjo į mane,-kiek laiko esi čia užrakinta?

-Nesu. Jis tiesiog pasiėmė mane čia, o rytoj važiuosiu namo.

-Tu matai, kaip jis čia linksmai leidžia laika. BE MANĘS,-nusijuokė.

Jo akys buvo paraudonavusios, o lupos išteptos majonezu.

-Mėšlas, kaip noriu valgyti,-burbėjo ir išsitraukė antrą šlaunelę.

-Žinai, tai mano maistas,-į virtuvę įėjo Louis ir priėjo prie Niall.

-Nebūk skupus, dalinkis,-sumurmėjo ir toliau valgė.

Jis tikrai daug valgo.

-Taigi kur buvai dingęs?-paklausė jis Lou.

-Matai va ją?-jis parodė į mane, o aš sutrikusi stebėjau juos.-Štai va tikroji priežąstis. Truputi dirbau su jos tėvais.

-Gordon nėra patenkintas. Jis mano, kad ją teks pašalinti.

-Kaip suprasti?-išsigandau.

-Dink į kambarį,-paliepė Louis.

-Ne! Pasakykit kas dedasi!-surėkiau.

-Pasakiau eini į kambarį!-sušuko.

-Aš noriu žinoti!

-Pasakiau eini!-jis suriko ant manęs ir jau kėlė ranką trenkti man, bet Niall greitai jį sustabdė.

-Žmogau tu ją gąsdini,-jis pasakė ir pažiūrėjo į mano išsigandusias akis.