Take Me (L.T. fanfiction)

22 Skyrius

*Louis Pov*

Mergina stebėjo mane savo žaslvomis akimis ir vis prasižiodavo kažką pasakyti, bet užtildavo. Žvilgtelėjau į jos putlias lupas žinodamas ką jos galėtu padaryti.

-Labai šmaikštu,-nervingai prabilo ir pasikasė žandą.

Tai mielas gestas.

-Tai nėra bairis ar kažkas panašaus,-pavarčiau akis.

-Tu turėtum eiti,-sumurmėjo.

-Tu vis tiek busi mano, Keshia. Nors palauk...Tu jau mano,-pašaipiai pasakiau.

-Dink.

-Kai dulkinau tave, to nesakei,-mirktelėjau ir priėjau prie lango.

Mačiau, kokia ji buvo šikiruota mano žodžiu, bet dabar man tai nerūpėjo. Išlipau pro langą ir nusileidau vijokliais žemyn. Pasiekęs žemę atsikvėpiau ir paskutinį kartą žvilgtelėjau į jos langą prieš išeidamas. Nuėjau prie savo mašinos ir įsėdęs nuvažiavau sandėlių link.

Visa kelia klausiausi nusibodusios metalo dainos ir bandžiau įsivaizduoti, koks dabar būtu mūsų pokalbis su Kess. Ji turbūt vėl mane suerzintu ir aš padaryčiau kažką blogo jai. Tas jos charakteris, tiesiog knisantis.

Atvažiavęs į vietą išlipau iš mašinos ir nuėjau į vidų pamatydamas kelias naujas kekšes su savo žvejybiniais tinklais ant kūno. Aš tikrai esu įsitikinęs, kad jos mano, jog tai daro jas gražesnes, bet jos atrodo, kaip paskutinės kekšės, kurios čia tarnaus mums. Galėčiau tuoj jau pat parodyti, koks seksas būna su manimi, bet neturiu tam nuotaikos. Prakeikta Keshia, ji amžiais bando man priešintis, bet šiandie naktį ji bus mano. Privalo būti.

-Louis, jau turbūt matei mūsų naujas damas,-pasakė priėjęs Gordon, o aš pavarčiau akis.

-Damos ar nuo stoties paimtos kekšės?-sarkastiškai pasakiau ir merginos susiraukė.

-Nebūk toks nemandagus,-nusijuokė Gord.

-Užsikrušk,-suburbėjau ir išėjau į lauką.

Žinoma jis mane atsekė.

-Kodėl buvai Mongover name?-paklausė.

-Tu ką mane seki?-suurzgiau atsisukdamas į jį.

-Na ta maža kalytė tave pakeitė. Manai nepastebiu, kaip pradedi niršta vos apie ją pasakom blogą žodį? Per Zayn bukuma, jis pasidavė jau tai mažai kalei, jei tu tai padarysi aš pažadu jog Keshia kentės,-pagrasino.

Nusijuokiau ir greitai čiupau jam už kaklo priremdamas prie sienos.

-Jei manai, kad man rūpi ko tu nori, o ko ne, tai labai klysti. Negalvok, kad man suteikęs pastoge po galvą aš jaučiu tau pagarba,-sušnypščiau ir paleidau jį.

-Ne jau nori būti toks pats, kaip ir Zayn?!-surėkė, kai ėjau link mašinos.

-Ne, bet galiu daryti ką noriu. O dabar aš nuvažiuosiu pas Kess ir puikiai praleisiu laiką,-mirktelėjau jam ir įlipau į mašiną.

Esu tikras pimpis, kad taip elgiuosi, bet man reikia jos, kaip niekada. Tikėkimes ji pasiduos. Kur gi ne, pasiduos.

Nuvažiavęs prie jos namų iš kart pamačiau, kaip ji išeina į lauką su trumpa vasarine suknutė ir juodais nuo saulės akyniais. Kristau. Greitai sušlapinau servetėlę chloroformų. Ji išėjo į gatvę, todėl greitai apsidairęs išlipau iš mašinos ir pačiupau ją. Uždengiau jos burna su servetėlę ir neužilgo ji atsijungė mano rankose. Nutempiau ją į mašiną ir greitai įsėdęs išvažiavau iš čia. Nusivežiau ją į savo būtą ir paėmęs ją ant rankų nunešaiu vidun. Ji pabudus bus tikras galvos skausmas. Paguldžiau ją miegamajame ir nuėjau į virtuvę. Įsipyliau vandens ir užsiverčiau stiklinę. Tikiuosi jis bus rami, nes esu pakankamai įniršęs, kad trenkčiau jai. Kokia man iš to tada nauda, jei ją skriausiu? Ji bijos ir turėsiu viską daryti per prievarta. Nekenčiu, kai ji verkia, tai verčia mane jaustis kaltu.

Praėjus kelioms valandos išgirdau tylius žingsnius link išėjimo.

-Aš girdžiu tave,-pasakiau.

-Kodėl aš čia?-ji atsistojo priešais mane ir sukryžiavo rankas.

-Nes aš taip noriu,-truktelėjau pečiais ir ji susiraukė.

-Kurios dalies "palik mane ramybėje" nesupratai?

-Na aš tavęs to paties norėčiau paklausti. Kurios dalies "tu mano" nesupratai?

-Aš nesu tavo. Turiu vaikina,-ji šyptelėjo ir greitai pakilęs nuo sofos priėjau prie jos.

-Ką tu pasakei?-suurzgiau.

-Turiu vaikina,-pakartojo kiek nedrąsiai.

-Kas jis toks?-suėmiau jos žandikaulį, kad ji žiūrėtu man į akis.

-Tai ne tavo problemos,-sumurmėjo.

-Ach ne mano problemos?-piktai pasakiau ir sugriebiau jai už plaukų.

Nutempiau ją į miegamajį ir pastumiau ant lovos. Ji greitai prisipaudė prie galvugalio ir baimingomis akimis žiūrėjo į mane. Pasiėmiau peiliuką ir jos akyse prisikaupė ašarų. Nežadu jos žaloti tik pagasdinsiu.

-Aš melavau,-sušnabždėjo, kai prisiartinau prie jos.

Norėjau paliesti jos plaukus, bet ji susigužė ir užsimerkė.

-Geriau, taip ir būna,-sušnabždėjau ir greitu judesiu ją užguliau.-O dabar pažaiskime.

-Prašau nereikia,-paprašė verkdama.

-Neverk arba busiu grūbus.

-Tu toks visada esi!-surėkė.-Tu tik ir nori mane skaudinti!-šaukė ir pradėjo savo mažais kumštukais daužyti mano krūtinę.

Pats savęs nesupratau, kai smarkiai trenkiau per jos veida atjungdamas ją.

-Šūdas.

Komentuojame!