Take Me (L.T. fanfiction)

35 Skyrius

KOMENTUOJAME ARBA BUS BLOGAJ ^^

Lėtai atsisukau į Gordon, kuris šypsojosi idiotiška šypsena. Aš ja tikrai jam išmušiu, nes mane tai nervina.
-Ko nori?- suurzgiau ir stebėjau jo judesius.
-Atėjau aplankyti savo sūnaus,-pašaipiai pasakė.
-Tai, kad tarp mūsų tokio nėra. Kiek žinau tu negali turėti vaikų,-pasišaipiau, nes žinau, kad jam tai įžeidimas.
-Tylėk,-suurzgė ir nutaisė ginklą į mane.
-Netylėsiu. Juk mes turime apie daug ką pakalbėti. Tarkim Keshia,-pabrėžiau jos vardą.-Juk perspėjau prie jos nelysti, bet tu vis tiek pasiuntei saviški jos pribaigti,-suurzgiau.
-Ups,-nusijuokė.
Norėjau jį užmušti ar papjauti. Jis nelies mano Esses ir žinau, kad jei jam tai pasakyčiau jis nusijuoktu, bet man nerūpi. Keshia mano ir tik mano.
-Louis!-išgirdau Zayn balsą.
Nespėjau sureaguoti, kaip Gordon šovė į mane ir pataikė į petį.
-Šūdas,-nusikeikiau.
Pamačiau, kaip jis nubėga link kažkokios mašinos, o aš likau sukritęs ant žemės su peršautu pečiu.
Girdėjosi Niall ir Zayn rėkimus ir neužilgo jie buvo šalia manęs.
-Kas per velnias čia nutiko?-susiraukė Niall, o Zayn pritupė prie manęs.
-Gordon. Jis buvo čia,-sumurmėjau ir Z pagalba pakilau nuo žemės.
-Tavo petis kraujuoja, reikia sutvarkyti,-murmėjo juodaplaukis.
Niall susikvietė savo gaują ir sakė prašukuos mišką.
Su Zayn nuėjome į mašiną ir jis visa kelia liepė užpausti petį, kad nenukraujuočiau.
-Zayn užsipisk su savo tais liepimais,-suburbėjau.
-Tyli, nes ir antra petį peršausiu.
*Keshia Pov*
Negaliu patikėti, kad Louis toks šiknius. Jis ir taip buvo šiknius, bet dabar...Aš kaip kvailė tikėjau, kad tarp mūsų kažkas vyksta ir, kad mes esame daugiau nei prieš tai buvome. Pasirodo tik aš taip galvojau. Žinau, kad jis daug bloga man padarė, bet mano jausmai jam neabejotinai stiprus. Mano kūnas virpa, kai būnu šalia jo. Visada tikiuosi, kad jis liks geros nuotaikos ir nebemuš manęs, bet aš tik šešiolikos metu naivi mergaitė, kuri net normaliai nepagyveno. Kartais noriu, jog jis nebūtu pasirodęs. Dabar bučiau su draugais ir turėčiau normalu gyvenimą. Vis dar bučiau skaisti ir saugočiau tam vyrui, kuris mane mylėtu. Louis niekada manęs nemylės...Jam santykiuose yra tik seksas. Jokios meilės, jokių mielų pravardžių bei šiltų apkabinimų. Norėčiau, kad jis būtu geresnis man. Noriu, kad jis irgi mane mylėtu.

***

Jau beveik miegojau, kai pajaučiau šiltą bučinį ant savo žando.
-Labas mažute,-išgirdau kimų balsą.
-Louis?-sušnabždėjau.
-Čia aš,-jo kvepavimas atsimušė man į lupas.
-Turėtum eiti iš čia,- pasakiau.
Jei jis mano, kad ateis čia ir aš pasimylėsiu su juo-tai labai klysta. Pats sakė, jog mes net nekartu, o man reikia to.
-Kas dabar?-susiraukė.
-Nieko. Tiesiog eik,-suburbėjau ir jis suurzgė, bet neatsitraukė.
-

Nedrįsk man aiškinti.
-Kuom tu mus laikai? Sekso partneriais? Manai jei man šešiolika gali naudotis?-šiurkščiai paklausiau.
-Man nereikia įsipareigojimų.
-Tada pamiršk ir mane. Nebusiu tavo kekše,-mano akyse kaupėsi ašaros.
Turėjau suprasti, kad nieko nebus. Jis nenori manęs vienis. Jam reikia visų. Norėčiau nejausti jam jausmų, bet aš negaliu. Jaučiausi sugniuždyta ir pasimetusi. Jam nerūpiu tiek daug, kad galėtu su manimi būti. Aš jam tik naivi mergaite su panaudotu kūnu. Kad ir kaip tai skaudu sajyti, bet čia tiesa.
Jei jis norėtu daugiau, dabar netylėtu. Jis galvoja, kaip vėl man pripusti miglos į akis, kad toliau taikstyčiausi su jo elgesių. Man reikia tu banalių dalykų. Aš noriu, kad jis būtu normalus vaikinas, bet ji gyvenimo būdas kitoks. Jis augo kitokiose salygose nei aš.
-Keshia aš nesu toks kokio tu nori,-atsiduso.
-Išeik dabar antraip priversi mane labiau kentėti.
-Nenoriu išeiti. Man reikia tavęs,-sušnabždėjo ir lupomis palietė mano petį.
Nenoriu juo tikėti. Jis vėl tai daro. Man nereikia vien tik sekso. Aš iš vis per jauna tam.
-Aš noriu, kad tu išeitum,-sušnabždėjau.
-Tu tikrai to nori?-paklausė ir prieblandoje mačiau jo mėlynas akis.
-Taip,-kuo tvirčiau pasakiau.
Jis pakilo iš lovos ir nuėjo prie durų.
Nuo pypsinčių aparatų mačiau jį geriau.
-Tu man tikrai esi svarbi,-su lyg šiais žodžiais jis išėjo pro duris palikdamas mane pasimetusia ir verkenčia.