Take Me (L.T. fanfiction)

34 Skyrius

-Saugote ją ir niekur neinate, aš apsilankysiu, kai ku,-paliepiau jos tėvams ir pažiūrėjau į Keshia.

-Neik,-tyliai pasakė.

-Viskas gerai. Aš greitai grįšiu,-priėjau prie jos.

Man nerūpėjo, kad jos tėvai yra šalia, man rūpėjo ji.

-Ne, Louis. Prašau neik. Ten spastai,-mačiau, kaip jos akutėse kaupiasi ašaros. bet aš turiu patikrinti kas ten yra.

-Esse, aš busiu atsargus,-šyptelėjau.

-Esse?-sutriko.

-Taip.

-Tai miela,-tyliai pasakė.

Nusišypsojau ir pasilenkęs suliečiau mūsų lupas. Ji nusišypsojo ir norėjo rankomis apsivyti mano kaklą, bet mane kažkas atitraukė nuo jos.

-Neliesk jos,-suurzgė Kevin.

Pavarčiau akis ir dar karta ją pabučiavęs išėjau iš palatos.

*Keshia Pov*

Nerimavau dėl Louis ir bijau, kad jis gali nukentėti, bet kai jis mane pavadino Esse, mano širdis tiesiog suspurdėjo. Jis davė man pravardė, kuri man labiau patinka nei mano vardas.

-Keshia tu negali su juo susitikinėti,-suburbėjo mama.

-Aš noriu mama. Jis man patinka,-atsidusau.

-Jis daug vyresnis už tave. Ir jis tau netinka, ypač tada, kai sužinojome, jog jis vienas iš užpuoliku,-sumurmėjo tėtis, o aš tik pavarčiau akis.

-Bet jis pasikeitė ir padeda man. Aš nenoriu, kad jis dingtu iš mano gyvenimo, nes myliu jį,-tyliai pasakiau ir jaučiau, kaip akyse kaupiasi ašaros.

-Myli? Tu per jauna dar tokiems dalykams, Kesse,-vartydamas akis suprunkštė tėtis, o mama žiūrėjo į mane gailiomis akimis.

-Kodėl jūs negalite manimi pasitikiėti ir gerbti mano sprendimą?-paklausiau ir nusivaliau riedančias ašaras.

-Mes tik norime tau geriausio,-švelniai pasakė mama ir atsisėdo ant lovos šalia manęs.

-Ne, jūs nenorite. Jei norėtumėte, palaikytumėte mane ir Louis,-suburbėjau.

Tėvai tik atsiduso ir kažką tyliai vienas kitam pasakė.

-Gerai. Jei tu esi laiminga, tai ir mes tokie esame,-atsuduso tėtis ir priėjęs pabučiavo mano kaktą.

*Louis Pov*

Tyliai su Niall ir Zayn ėjome miško takeliu vis žvalgydamiesi aplinkui.

-Fuck,-nusijuokė Niall, kai kažkoks paukštukas praskrido.

-Ar jis rūkė žole prieš man atvažiuojant pas jus?-paklausiau Zayn.

-Aš ir pats rūkiau,-sukikeno Zy.

-Dalbojobo galvos,-suburbėjo.

-Žiūrėk,-pajudino mane Niall ir parodė į kažką gulinti toliau nuo mūsų ant kelio.

Išsitraukiau ginklą ir nuėjau prie juodo silueto. Apverčiau jį ant nugaros ir kiek atsitraukiau.

-Thomas,-suburbėjau.

-Kodėl jie jį nužudė?-sutriko Zayn.

-Galbūt todėl, kad jis norėjo išeiti, dėl savo mamos,-truktelėjau pečiais ir pritrūpęs ieškojau jo kišenėse ko nors vertingo.

Staiga, kažkas čiupo man už rankos ir pakėlęs akis pamačiau Thoma.

-Padėk,-sušnabždėjo.

-Jis dar gyvas,-sutrikęs pasakė Niall.

-Nuneškite jį į mašiną. Aš einu apsižvalgyti toliau,-paliepiau ir jie linktelėje paėmė jį.

Ėjau toliau takelių. Stengiausi susikaupti ir likti atsargus, bet mano galvoje buvo tik Esse. Po velniais aš negaliu net iš galvos jos išmesti. Įdomu ką ji veikia? Ar ji galvoja apie mane? Tai banaliai skamba.

Greitai surinkau jos numerį ir pridėjau telefoną prie ausies.

-Labas,-linksmai pasakė.

-Labas,-nusišypsojau.

-Tu sveikas? Nesusižeidei?

-Man viskas gerai. Greitai grįšiu pas tave. Kaip tavo tėvai? Nekniso proto?

-Ne. Jie sutiko, kad mes ir toliau būtume kartu,-džiugiai pasakė.

-Mes nesame kartu,-pavarčiau akis.

Ji nieko daugiau nebesakė tik numetė ragelį. Šūdas ir kokio velnio aš tai sakiau? Dabar ji turbūt ir vėl susigraudinus arba net verkia lignoninėje. Elgiuosi savanaudiškai ir tai tik dabar suprantu

-Sveikas Louis,-išgirdau Gordon balsą sau už nugaros.