Take Me (L.T. fanfiction)

17 Skyrius

Žiūrėjau į merginą vis dar bandymas suprasti, ar ji čia meluoja, ar tiesą sako. Nejau tikrai visas turtas užrašytas jai? Kam to reikia?
-Jei tu meluoji, prisiekiu dievu...
-Nemeluoju,-pertraukė mane ir nuleido galvą.
Ji vis dar verkė ir man tai nepatinka. Nekenčiu, kai merginos verkia, nes per jų tą žliumbimą nieko nesuprantu. Bet Keshia...Ji kitokia. Aš tikrai neabejotinai kažką jai jaučiu, bet nežinau, kas stipriau-simpatija, ar antipatija.
-Ar dabar tu jiems pasakysi ir jie mane nužudys?-tyliai paklausė.
-Taip,-atsakiau ir nieko nelaukęs išėjau.
Nenoriu girdėti jos verkimo. Žinau, kad blogai darau, kai jos gailiuosi, bet nieko negaliu pakeisti. Aš blogas ir nors ir jaučiu jai kažką aš noriu ją skriausti. Esu piktas kai ji nepaklusta ir matydamas ją verkiančia mane tik dar labiau daro laimingesniu, bet vos tam pasibaigus...Matyti ją visiškai bejėgia ir nekalta dėl to, man kelia gailesti ir norą ginti ją. Negaliu pakilti prieš Gordon. Gauja viskas ką aš turiu ir kažkokia mergiotė neturėtu gadinti to.
*Keshia Pov*
Gulėjau lovoje ir bandžiau suvokti ką pasakė Louis. Ar tikrai dabar jis leis jiems mane nužudyti? Aš nenoriu mirti. Nenoriu.
Verkdama pakilau iš lovos ir išėjau iš kambario. Nuėjau prie Louis kambario durų ir bijau užeiti, bet privalėjau. Tik jis gali man padėti.
Lėtai pridėjau kumšti prie durų ir pabeldžiau kelis kartus, bet jokio garso neišgirdau. Dar karta pabeldžiau, bet kaip ir pirmiau-nieko. Apsidairiau ir greitai įėjau į jo kambarį. Jo nėra. Turiu rasti ką nors, kas priverstu jį bijoti ir gal net pasodinčiau jį į kalėjimą. Aš tikrai jam jaučiu stiprius jausmus, nesvarbu, kad jis ir blogas, bet tai išgelbės mane ir mano šeimą.
Atidariau visus stalčius ir žiūrėjau kažkokius lapus su mano tėvo pavarde. Kam jam reikalingi jie? Iš vis kodėl jiems reikia mano tėvo pinigų?
-Tau matau nesuprantamas dalykas yra, kad nelystum į mano kambarį,-išgirdau Louis balsą ir greitai atsisukau.
-Aš...
-Tave reikėtu nubausti,-jis buvo piktas ir kai pamačiau, kad jis išsitraukia diržą mano kojos nutirpo.
Jis mane muš ir tai niekada nesiliaus.
-Prašau...Nereikia,-tyliai pasakiau.
Jis tik nusijuokė ir greitai pervertė mane ant žemės. Bandžiau stotis, bet pajaučiau smūgį sau į blauzdą. Mano verkimas pasklido po visą kambarį. Po šito smūgio sekė dar keli-stiprus ir skaudus. Nebegalėjau priešintis. Man skaudėjo su kiekvienų smūgio ir žinojimas, kad tai tik pradžia man kelia dar didesnę baimę.
Jo smūgiai buvo iš visos jėgos ir galėdavau jausti, kaip diržo sagtis susminga į mano odą. Atrodo, tai niekada nesibaigs ir jis mėgaujasi tuo. Jam patinka mane matyti bejėgia.
-Ko nekalbi? Per daug malonu?-suprunkštė ir dar karta trenkė.
Negalėjau nei žodžio pratarti. Man skaudėjo ir kūnas atrodė degė. Kai pagaliau jis baigė talžęs mane diržu, jis jį numetė šalia mano galvos. Pamačiau kraują lašanti nuo jo, kas reiškia, kad tai privedė vėl iki kraujo. Jis grubiai mane pakėlė nuo žemės ir nutempė į vonią. Buvau pasodinta duše ir ant mano sužaloto kūno pradėjo lašėti vanduo.
-Atsivėsink,-suprunkštė ir uždaręs dušo duris, paliko mane čia viena.
Negalėjau pajudėti, nes skaudėjo visą kūną. Tiesiog sėdėjau atsirėmus į sieną ir leidau vandeniui nuplauti visa kraują nuo manęs. Jaučiausi apsunkusi ir bijau, kad prasidės vėl priepuoliai, kurie pastaruoju metu vyksta dažnai.
*Louis Pov*
Jau buvo naktis, bet vis negalėjau užmigti. Girdėjau bėganti vandenį duše, kas parodo, kad Keshia vis dar ten. Aš noriu nueiti ir patikrinti, kaip ji, bet bijau. Nežinau ko, bet pirma karta bijau. Negirdžiu jokio garso, nieko. Visiška tyla.
Lėtai pakilau iš lovos ir išėjau iš kambario. Nuėjau prie vonios ir įkvėpęs atidariau duris. Priėjau prie dušo ir mačiau siluetą. Pradariau dušo duris ir pamačiau Keshia. Ji buvo balta, kaip popierius, bet mačiau, kad ji kvėpuoja. Ačiū dievui. Užsukau vandenį ir net nežinau ar reikia ją nunešti į kambarį. Negaliu palikti jos čia. Atsidusau ir švelniai paėmiau merginą ant rankų. Ji net nesujudėjo, kas mane labai gąsdino. Švelniai paguldžiau ją ant žemės ir nurengiau jos šlapius, bei sudraskytus rūbus. Tai ką pamačiau privertė mano sąžine pabusti. Merginos kūną puošė daug kirčių ir kai kurie buvo gylus. Vėl paėmiau merginą ant rankų ir nunešiau ją į jos kambarį. Paguldžiau ją į lovą ir paėmiau jos pižamą. Lėtai ją aprengiau ir pažiūrėjau į jos ramų veidą. Atsiguliau šalia jos ir stebėjau ją. Jos lupos, akis, nosyte, viskas ką ji turi yra tobula. Ji labai graži mergina, ir tikrai žinau, kad kažkur yra pasaulyje vyras, kuris skirtas būtent jai. Kuris galės ją mylėti nesivaržydamas. Man meile yra kvailas dalykas, turbūt todėl, kad buvau auginamas taip. Mano gaujos pagrindinė taisyklė-niekada nejausk jausmų. Dabar aš jaučiu ir tai vis stiprėja. Tai nėra gerai. Ji kentės su manimi, o aš su ją, nes ji per daug tyra.