Take Me (L.T. fanfiction)

25 Skyrius

*Louis Pov*

Prakeiktas Gordon. Jis nejuokais sakė, kad sunaikins Keshia, bet aš to neleisiu. Jei jis mano, kad aš jo bijau, tai labai klysta. Visi manęs turi bijoti, o ne aš jų.

-Ar tai tas vyras, kuris liepė mane sumušti?-paklausė.

-Jo,-sumurmėjau ir atsitraukiau nuo jos.

Ji lėtai atsisėdo ir žaidė su savo pirštais. Mačiau, kaip ji bijo su manimi kalbėti ir geriau tegul tyli. Prakeikimas. Aš negaliu priešintis taisyklėms, nes tai draudžiama. Kai priėmiau priesaiką, žinojau kur veliuosi. Man nereikia tų prakeitų jausmų, bet aš nenoriu, jog dėl mano gaujos įstatymų kentėtu Keshia.

-Ar man išeiti?-tyliai paklausė.

Norėjau liepti jai dingti iš čia ir pasakyti kažką žiauraus, bet likau tylėti. Ji dabar vienintelis mano būdas atsipalaiduoti.

-Ne, pasilik,-pagaliau atsakiau ir pažiūrėjau į ją.

Ji kramtė savo lupą ir žvalgėsi po mano kambarį. Jos plaukai buvo kiek suvėlė, bet tai darė ją tik dar labiau mielesne. Man nepatinka, tai ką jaučiu jai, bet tuo pačiu ir dievinu tą jausmą, kai per kūną begioja malonus šiurpuliukai.

-Galiu atsigerti?-paklausė ir pagaliau pažiūrėjo į mane.

-Taip,-linktelėjau.

Ji pakilo nuo lovos ir išėjo iš kambario. Vaikščiojau pirmyn-atgal ir galvojau planą, kaip pergudrauti Gordon. Jei pasipriešinsiu, kaip Zayn busiu išmestas ir tai kels pavoju viskam, kas supa mane. Išėjus iš gaujos lengvai jų neatsikratysi. Prisimenu, kaip Zayn sunkiai sekėsi tavrkytis su tuo. Jis ne karta buvo sužeistas, o jo žmona Kate, ne karta pagrobta ir kankinta. Sunku patikėti, kaip gali pasikeisti žmonės, tokie kaip mes.

Išėjau iš kambario ir sutrikau, kai girdėjosi vien tik tylą. Nuėjau į virtuvę, bet Keshijos čia nebuvo. Jei ji pabėgo, tai padėk dieve tada jai.

Išgirdau triukšmą vonioje ir lėtai ten nuėjau radęs Keshia priklaupusia ant vieno kelio ir renkant nukritusius dušo reikmenys.

-Kas nutiko?-paklausiau.

-Netyčia užkliudžiau su ranką, atsiprašau,-rinkdama pasakė.

-Kaip visa nevykelė,-pavarčiau akis.

Buvau nustebęs, kai ji vėl šveitė viska ant žemės ir pakilusi piktai pažiūrėjo į mane.

-Oj atleisk, aš tokia nevykelė,-sarkastiškai pasakė.

-Surenki,-paliepiau, bet ji tik pastumusi mane išėjo iš vonios.-Po velniais, Kess!-surėkiau.

-Aš tau Keshia, Tomlinson!

Greitai čiupau jai už rankos ir per prievartą nusitempiau į miegamajį.

-Paleiks mane!-rėkė.

Greitai atsisėdau ir parsiverčiau ją ant savo kelių. Ji muistėsi, bet buvau stipresnis už ją. Trenkiau per jos užpakaliuką ir ji sucypė.

-Nedrįsk!-klykė.

Suprunkščiau ir pakėlęs jos suknelę, bei patraukęs nuo dailaus jos užpakaliuko apatinius vėl trenkiau. Su kiekvienų kartu trenkdavau tai smarkiau ar silpniau. Nenoriu, kad liktu mėlynės, bet norėjau, kad pasimokyti.

-Malonu, o gal daugiau?-pašaipiai paklausiau ir trenkiau vėl.

-Dek pragare Tomlinson!-surėkė.

-Būtinai mažute,-suprunkščiau ir vėl jai trenkiau per užpakaliuką.

Jis jau buvo raudonas, bet nuo to nebsu mėlynių ir jai ilgai neskaudės.

-Ar supratai, kad negalima man prieštarauti, ar tau pravesti pamoką?-paklausiau.

-Aš supratau,-sumurmėjo.

Pasodinau ją ant savo kelių ir nuo jos veido patraukiau užkritusius plaukus.

-Gera mergaitė,-pabučiavau jos lupų kamputį.

Mačiau, kaip ji sutrinka ir susidrovi. Paguldžiau ją ant lovos ir užguliau ją. Įsitaisiau tarp jos kojų ir pasirėmiau viena ranka, kai kita glostė jos šlaunį.

-Kas bus su Gordan?-paklausė.

-Nieko. Aš laikysiuosi taisyklių.

-Ar tai reiškia, jog paliksi mane ramybėje?

-Turbūt,-sumurmėjau.

Nenoriu palikti jos ramybėje. Noriu, kad ji būtu mano. Žinau, kad jei tik ji supras, kad ją paleidžiu iš karto susiras koki pienburnį.

-Kodėl tyli?-sušnabždėjo.

-Nesvarbu,-pasakiau.

-Louis, ką tu man jauti?

Kaip manote ką Louis atsakys? KOMENTUOJAME!