Take Me (L.T. fanfiction)

31 Skyrius

*Keshia Pov*

Sunkiai pakylau iš lovos susvirduliuodama. Man skaudėjo galvą ir kūnas tiesiog reikalavo kažko. Manau esu alkana. Nuėjau į vonią ir nusipraususi veidą pažiūrėjau į veidrodį. Po mano akimis buvo juodi ratilai, o lupos suskridusios. Neatsimenu, kas nutiko nuo tada, kai mane pagavo Gorodn vyrai. Ar aš nualpau? Ką jie darė su manimi ir kaip aš atsiradau namuose?

Atsidususi išėjau iš vonios ir nusileidau laiptais žemyn. Svetainėjė sedėjo Louis ir mano tėvai. Ką jis po velniais čia veikia?!

-Keshia, kaip jautiesi?-paklausė tėtis.

-Kaip traukinio pervažiuota, ką jis čia veikia?-pasidomėjau.

-Kess, Louis vėl dirbs tavo apsauginio, nes manome, kad tau gresia pavojus,-šyptelėjo mama.-Ar nejauti nieko keisto?

-Ką? Ne. Mama kas darosi? Aš esu tiesiog alkana,-sumurmėjau.

Žinoma mama neatsakė į mano klausimą, bet esu per daug išvargusi ir alkaną, kad siekčiau jį išgirsti. Nuėjau į virtuvę ir atsidariau šaldytuvą. Išsitraukiau pomidorą ir atsikandau jį. Jėzau mano skrandis mane pribaigs. Pati nepastebėjau, kaip pradėjau viska traukti ir valgyti. Toks jausmas, lyg nebūčiau valgiusi kokį mėnesi. Atsisėdau ant žemės prie spintelės ir toliau valgiau. Mano kūnas manęs neklausė, jis be perstojo drebėjo, o skrandis niekaip nedavė ramybės. Pradėjau tyliai verkti. Man skauda ir aš negaliu to numalšinti maistu.

-Keshia?-išgirdau Louis balsą.

-Louis, man skauda,-sukukčiojau.

Jis atsisėdo prie manęs, paėmė iš mano rankų bulkutę ir švelniai apsikabino.

-Shh viskas bus gerai, mes ištversim tai,-sušnabždėjo.

-Kas man darosi?-sušniurkščiau nosimi.

-Tau viskas bus gerai,-jis suėmė mano veidą delnais.-Girdi? Tau viskas bus gerai.

Žiūrėjau į jo akis ir tikėjau tuo ką jis sako. Žinau, kad jis blogas žmogus, bet nieko negaliu padaryti. Nebebijau jo ir manau pradedu jį įsimylėti. Tai kvaila. Aš net nežinau, kas yra meile vaikinui, kuris bandė sugriauti tavo gyvenimą, bet žinau, kad Louis gali pasikeisti.

-Einam,-tarė ir pakėlęs mane pradėjo vestis iš virtuvės.

Svetainėje sedėjo tėvai ir kalbėjo apie didesnę apsaugą.

-Aš ją paguldysiu į lovą,-pasakė jiems ir jie palinksėje šiltai man nusšypsojo.

Negalėjau pati užlipti į savo kambarį, todėl Louis mane nunešė. Jis paguldė mane į lovą ir pats atsigulė šalia.

-Tavo tėvai sustiprins apsaugą ir pradės ieškoti to kas suleido tau tų narkotikų.

-Jie man tai suleido? Kodėl?

-Nes jiems patinka tai. Jie mato, kad rūpinuosi tavimi, o tai lyg žaidimas. Turėsi visada būti šalia manęs antraip jie duos stipresnes dozes,-sumurmėjo.

Prisiglaudžiau prie jo ir padėjau savo išvargusia galvą ant jo krūtinės.

-O tau nieko nenutiks?-paklausiau tyliai ir pirštais braižiau ant jo krūtinęs nematomas linijas.

-Taip. Man viskas bus gerai,-sušnabždėjo.

Jo žodžiai man pasirodė melagingi, bet nieko daugiau nebesakiau tik užmerkiau akis atsipalaiduodama.

*Louis Pov*

Stebėjau miegančia Keshia. Ji buvo pabalusi, o lupos pamėlinavusios. Nuo tokios dozės ji galėjo ir mirti, bet ačiū dievui ji sveika. Tikiuosi vaistai kuriuos jai suleidau padės, nes antraip ji vėl kankinsis ir verks. Gordon'ui tai tik suknistas žaidimas, o man prakeiktas karas. Neleisiu jam paversti Keshijos narkomane. Ji nesupranta, jog jos kūnas ne maisto reikalauja, o dar vienos dozės. Negalėčiau jos stebėti, kai ji po truputi nuodija savo kūną ir pasirašo mirties nuosprendį. Jei reikės laikysiu ją uždaryti ir surišta, bet padėsiu jai atsirkatyti šitos priklausomybės.