Angel wings (Lietuviškai) (Niall Horan Fanfiction) Complete

Part 3

RYTAS...

Kaip nekenčiu kai reikia anksti keltis. Šiandien man rytinė pamaina. Todėl po valandos turiu but jau savo darbo vietoj. Greit atslikau viską ką reikia.( nusiprausiau ir pan.) Šokau į kėdukus ir patraukiau į darbą. Šiandien reikėjo pasiskubinti kad spėčiau. Šiaip ne taip laiku pasiekiau darba ir pradėjau dirbti. Darbui įpusėjus viršininkas paprašė kad dirbčiau ir po pietinėja pamainoje. Ir sumokės dvigubai nes viena iš padavėjų negalės šiandien atvykti. Aš neatsisakiau. Visa dieną sunkiai dirbau. Kol pagaliau atėjo laikas. Grįšti namo. Išėjau iš kavinės ir patraukiau vaiknamio link. Kaip ir vakar toj pačioj vietoj stovėjo grupelė vaikinų.

-Ne nu rimtai panele tavęs tėvai nemokė, kad vakarais vaiščioti vienai nesaugu?-pasakė vėl tas pats vaikinukas ir atsistojo nuo suoliuko. Prišikau į kelnias. Aš stengiausi greitinti tempa bet jis visteik išdygo priekyje manęs. Ir neleido man praeiti.

-Atiprašau norėčiau praeiti.- pasakiau. Nuleidusi galvą ir nežiūrėdama į jį. Jis vistiek manęs nepraleido.

-Ej taigi praleisk nebežaisk tu čia, matai, kad išgązdinai.- prie mūsų priėjo kitas vaikinas.- Eik savo keliu ir neklausyk jo.- ir patraukė man ta vaikiną nuo kelio.

-Ačiū.-pasakiau ir nuėjau. Kai parėjau Rita vėl paprašė pagalbos. Kol dirbom kalbėjomės.

-Na tau rytoj jau 18. Ką planuoji daryti?-paklausė.

-Išvažiuoti.- be užuolanku pasakiau.

-Kur?

-Manau, kad į Londoną.-atsakiau.

-Kodėl?-paklausė.

-Nes manęs niekas čia nelaiko. Vienintelis artimas žmogus esate jūs. Bet gi jūs turite ir savo gyvenimą.

-Mano gyvenimas yra šitam name gyvenantys vaikai. Žinau kvaila, bet kiekvieną vaika laikau kaip savą.

-Nieko čia keista. Juk jūs juos auginate ir rūpinatės. Ir tai darote su meilę.- po to kurį laiką tylėjome.

-Labanaktis einu miegoti. Ryt vėl ryte į darbą.-pasakiau.

-Labanaktis.- atsakė. Nuėjau į savo kambarį. Kritau į lovą ir iškart užmigau. Neturėjau jėgų, net nusiprausti. Užmigau akimirksiu.