Angel wings (Lietuviškai) (Niall Horan Fanfiction) Complete

Part 9

Iš lagamino ir kuprinės greit iškrausčiau daiktus. Iš dėžutės išsitraukiau grandinėlę, kuria man padovanojo Rita, ir užsisegiau. Pajaučiau kad mano pilvukas reikalauja maisto. Tad nuėjau į virtuvę. Žinojau kad nieko nerasiu bet kažkaip vistiek nuėjau. Turėjau kažkokią keistą nuojautą. nuėjusi ant šaldytuvo pamačiau su magnetu priklijuotas lapelį. Nuėmiau ir paskaičiau.

„Nina, manęs Rita paprašė kad tavimi pasirūpinčiau. Ir tikrai per savo žiopla galvą tau užmiršiu pasakyt, kad buvau nuėjusi į parduotuvę ir nupirkau maisto. Taigi skanaus. Lora."

Rita pagalvoja apie viska ir kaip jei tai pavyksta. Atidariau šaldytuvą o jis buvo pilnas. Man net žandikaulis atvipo kiek čia visko buvo. Išsitraukiau kožkokio greit paruošiamo maisto ir pasišildžiau mikrobangėje. Man patinka šis butas jame viskas yra ko tik gali prireikti. Greit pavalgiau ir nusprendžiau nueiti sueiti nusiprausti ir apsirengti pižamą. Kai jau buvau nusipraususi ėjau bute užgesinėti šviesų ir patikrint ar tikrai užrakinau duris. Priėjusi prie jų išgirdau, kad laiptinei kažkas dauž duris.

-Ej vaikinai nejuokinga įleiskit!!!!-šaukė vaikinas. Balsas tai kažkur girdėtas. Ojėj man jau paranoja. Patikrinau duris ir nuėjau į lovą. Šiandien diena tikrai buvo sunki. Tik dabar supratau, kad pradėsiu naują gyvenimą. Ilgai apie tai masčiau, ir ilgai negalėjau užmigti. Tie triukšmingieji kaimynai vis nenustojo garsiai leist muzikos. Bet man tai netrugdė man muzika patiko. Staigiai pašokau iš lovos kai suskambo durų skambutis. Užsimečiau chalatą ir nedrasiai priėjau.

-Ko jūms reikia?- paklausiau neatidarydama durų.

-Aš jūsų kaimynas iš gretimo buto.-pasakė šis- gal galėčiau pasinaudot jūsų telefonu.- aš nedrąsiai atidariau duris.

-Mobilaus aš neturiu.-pasakiau ir nustebau, kad už durų stovi blondinas iš kavinės.- O.. o ar laidinis pajunktas nežinau..-pasakiau.

-O matyti žmonės.-pasakė ir plačiai nusišypsojo.

-O kam tau telefonas vidurį nakties?-paklausiau.

-Mano draugai nusprendė pakvailiot ir užsirakino bute. Manęs neįleidžia.-pasakė.- Beje aš Niall.

-Malonu susipažinti aš N..

-Nina taip.-pasakė.

-Iš kur žinai mano vardą.- pasimečiau.

-Tavo pakabukas.-pasakė ir nusišypsojo aš palenkiau galvą ir prisiminiau, kad šiandien jį pasikabinau.

-O tikrai.-pasakiau vėl žvelgdama į jį. O jis mielas.- mmm užeisi?

-Nenorėčiau trugdyt.-pasakė.

-Nemanai, kad jau per vėlu? Juk tu vidurį nakties paskambinai į duris.- pasakiau.- tai gerai,kad dar nemiegojau.

-Dar ne?-nustebo.

-Ko čia taip nustebai?-paklausiau ir parodžiau ranka užeiti į vidų.

-O ko čia nenustebti juk jau mažiausiai 2 nakties.-pasakė.

-Šiaip puse 4, bet čia tik smulkmenos.-pasakiau ir nusijuokiau jis užėjo į vidų. Aš uždariau duris.

-Tai sakai nesimiega.-pasakė.- Gal priežastis įvykis lėktuve?-paklausė.

-Matei? Na ne, prie to esu pripratusi.-pasakiau ir atsisėdau ant sofutės.

-Manau puse lėktuvo matė. Ir beje kas tavo veidui.-šiek tiek sunerimęs paklausė.

-Na Manueliui nepatiko, kad jam sutrugdė man trenkt lėktuve.-pasakiau ir nuleidau akis.- jis tai padarė kai išlipau.

-Koks šunsnukis.-pasakė.

-Nieko nepakeisi.-pasakiau.- jei ką telefonas ten bet negarantuoju kad jis veiks.-jis priėjo prie telefono ir surinkęs numerį pridėjo jį prie ausies.

-Harry po velnių jūs įleisit mane ar ne?..... O čia jau ne tavo reikalas... Pfff baisaus čia daikto... Ne... Ej rimtai aš ir pavargęs po tos kelionės, gal leisit pailsėt.... tu juokauji... Ha.. Harry.- jis pažiūrėjo į mane.- jis padėjo.-pasakė.

-Am gali jei nori šianakt likt čia.- pasakiau.

-O aš tau tikrai nesutrugdysiu?

-Tu visada toks įkyrus?-paklausiau ir nusišypsojau.

-Tik tada kai kaiko noriu.-pasakė.

-Nu tai sakyk.-pasakiau.

-Valgyt.-pasakė- jau seniai nevalgiau.

-Einam į virtuvę.-pasakiau. Pati nuėjau o jis sekė iš paskos. Atidariau šaldytuva ir išėmiau greitai pagaminamo maisto. Sušildžiau ir padaviau jam.

-Tu dievas.-pasakė ir pradėjo valgyti. Aš įsipyliau stiklinę vandens.

-Joks aš dievas.-pasakiai.

-Nu gal ne, bet tokių gerų žmonių reta.

-Jo kurgi ne.-pasakiau.

-Galiu paklaust?-paklausė.

-Jau paklausiai.-atsakiau

-Nu supranti ką turiu galvoj.-pasakė.

-Nu rėžk.-pasakiau ir atsisėgau ant virtuvės stalo

-Kodėl tas vaikinas tau trenkė ir dar užsipuolė tave lėktuve?-paklausė.

-Čia iš tikrųjų nėra daug ką pasakot ar pasakyt. Tiesiog jam neįtiko tai kad nesutikau su juo permiegot.-pasakiau.- Jis mane kad jis man daro paslauga pasisiūlydamas. Jis prie visu mano klasioku pasakė kad čia parama. Aš nesutikau, aišku jo ego liko pažemintas ir jau 3 metai kaip jis mane užgaulioja. Lėktuve nebeišlaikiau ir skėliau jam antausį. Jis supyko. Toliau tikriausiai matei kas buvo.

-O kodėl jis manė kad tai parama?-paklausė.

-Na aš našlaitė ir gyvenau vaikų namuose. Viskas atrodytu gerai. Jei ne tie kurie kaip čia pasakius nusistate prieš tokius vaikus.-atsidusau.- mokykloje buvo pragaras. Todėl labai džiaugiusi, kad ją baigiau.

-Patyčios?-paklausė.

-O kaip tu manai?

-Nu jo kai kurie žmonės nejaučia ribų.-pasakė. Mačiau iš jo akių kad jis nuliūdo.

-Na bet nieko jau nebepakeisi. Aš ten daugiau negrįšiu. Nebent par Rita. Ir viskas bus gerai.-pasakiau. Pirmam žmogui kuriam nors kiek išsipasakojau buvo šitas vaikinukas Niall.

-Labai nemėgsti Airijos?-paklausė.

-Nėra taip kad nemėgčiau tiesiog prisiminimai ne kokie. O kas?-paklausiau.

-Airija mano gimtinė.-atsakė