Amazing Love

[ 11 ]

- Taip jau geriau. - pakėliau vieną lūpų kamputį.

- Nu bose, kur dabar ? - pakėlė vieną antakį ir žiūrėjo klausiamuoju žvilgsniu.

- Dabar tu rinkis. - šyptelėjau.

Jis paėmė už rankos, tik šį kartą atrodėm kaip pora, nes buvom susikabinę už rankų. Mes nusukom į nuostabę parduotuvę kurioje buvo įvairiausių daiktų. Staiga Zayn paleido mano ranką.

- Tu palauk čia. - paliepė ir kažkur nuėjo.

Man nieko kito neliko, kaip laukti. Jis buvo pradingęs toje parduotuvėje kelias minutes, bet vėl pasirodė, tik prie pardavėjos. Ką jis pirko nemačiau, nes jis kažkaip viska darė taip, kad nepamatyčiau ką neša.

***

Zayn pradėjo eit link manęs su pliušiniu kiškiu, ant kurio galvos buvo raudona su snaigėm kepurė.

- Dabar jau abu turim po daiktą, kurį padovanojom vienas kitam. - nusišypsojo labai miela šypsena.

- Tai jau tikrai. - nusijuokiau. - ačiū, jis nuostabus ! - pasakiau taip pat nusišypsojus.- gal geriau nuperkam kažką savo artimiesiems, kad jau esam čia ? - paklausiau pakėlus antakius.

- Galim. - atsakė.

Mes kartu nuėjom į pagrindinę parduotuvę, kur buvo didžiausias pasirinkimas ir buvo daug Kalėdinių nuolaidų, o Kalėdos tai jau už dviejų savaičių ! Kažkodėl jaučiausi labai laiminga būdama su Zayn. Mes priėjom prie visokių daiktų ir pradėjom imti viską kas gražu.

- Zayn ?

- M ? - pakėlė antakius.

- Gal pasiimam vežimą, nes visko nepatemsim ? - nusijuokiau.

- Visiškai buvau apie tuos vežimus pamiršęs, einu paiimti. - nusišypsojo it nuėjo.

Kol Zayn ėjo paiimti vežimo, aš žiūrėjau į jo padovanotą kiškį. Jis tikrai labai gražus ir jo nenutrenksiu betkur kaip kitus žaislus, kuriuos esu išsaugojus.

Jau matau ateinantį Zayn bevežantį vežimą. Kai privežė prie manęs aš viska tiesiogine ta žodžio prasme sumečiau, nes neturėjau tiek rankų, kad galėčiau gražiai sudėt.

- Wow, neperdaug ? Juk dar eisim ir kitur. - atsirėmęs į vežimą pradėjo juoktis.

Žiūrėjau į jį žudančiu žvilgsniu ir pusę daiktų sudėjau atgal.

- Einam gal link saldumynų ? - išpūtus akis paklausiau.

- Ok. - atsakė.

Nuėjom į saldainių skyrių ir pradėjom kraut visokių skonių į viena maišelį. Tuomet paėmėm dar vieną maišelį ir dar vieną, kol ant galo pamatėm, kad gali neužtekti pinigų. Vienas į kitą pasižiūrėjom ir pradėjom garsiai juoktis.

- Mes atrodom iš šono kaip milijonieriai. - besijuokdamas tarė Zayn.

- Nesistebėčiau, jei jau kažkas taip pagalvojo. - abu toliau juokėmės.

- Mūsų artimieji bus apšalę kai gaus nuo mūsų vien saldainius. - nusijuokė Zayn.

- Saldumynu niekada nebūna per daug. - sukikenau.

- Gerai, einam prie kasų. - tramdęs juoką pasakė Zayn.

Pradėję eit prie kasų pamatėm milžiniškas eiles ir žaktelėjom net. Stovėsim čia kokią valandą turbūt. Bet manąsias mintis pertraukė moteriškas balsas, kuris skambėjo iš netoli esančios kasos.

- Ši kasa laisva, galit ateiti ! - suriko pardavėja.

- Zayn, greičiau einam link tos kasos, kol vėl nesusidarė eilė. - tariau.

- Varom. - atsakė Zayn ir mes pradėjom greitai eiti.

Ačiū dievui spėjom ir pradėjom krauti saldumynus ir daiktus. Kai pardavėja pradėjo skanuoti, ji į mus pasižiūrėjo keistu žvilgsniu ir mes su Zayn sukikenom pasižiūrėję vienas į kitą. Aš paėmiau maišą ir pradėjau į jį krauti tai ką nusipirkom. Zayn padavė pardavėjai pinigus ir mes išėjom iš parduotuvės. Zayn atrakino mašiną, sudėjom pirkinius į bagažinę ir abu įsėdom į ją. Jis užkūrė variklį ir pradėjo važiuoti.

- Aš tau grąžinsiu pinigus už savo pirkinius. - pradėjau trauktis piniginę.

- Nejuokauk, nereikia. - atsisuko į mane, nusišypsojo ir vel nusisuko.

- Juk aš tiek daug pirkau, nemažai tau atsėjo, tikrai grą..

- Sakau, kad nereikia, čia tik pinigai. - pertraukė mane ir sumurmėjo.

- Tie paprasti pinigai dar sunkiai uždirbami tėvų. - pasižiūrėjau į jį rimtu žvilgsniu.

- Jie ne tėvų, o mano uždirbti. - žiūrėjo į kelią Zayn ir juokėsi.

- Pala, ką ? Tu dirbi ? Tai kiek tau metų ? - žiūrėjau į jį išpūstomis akimis.

- Man 19, aš pokolkas užsidirbu mokslams pats, o tau dar spėju šūlėje liko paskutiniai metai mokintis kaip ir Niall ? - trumpai pasižiūrėjo į mane.

- Na taip. - numykiau.

***

- Gal visus šitus pirkinius paliekam pas tave mašinoje, kad tevai nepamatytų ? - paklausiau.

- Mhm. - sumurmėjo. - tik žaislo nepamiršk. - nusišypsojo atsisukęs.

- Aha. - atsakiau tuo pačiu.

Važiavome tyloje likusį kelią iki mano namų. Jis sustojo prie vartų ir abu išlipom. Nuėjom link bagažinės, nes norėjau įsitraukti kiškį.

- Štai, imk. - ištraukęs žaislą šyptelėjo.