[ 18 ]

653 36 0
                                    


- Tai ką darom ? - paklausiau.

- Jie bus ten dar gerą valandą, tai manau.. - neužbaigęs sakinio keistai nusišypsojo.

- Zayn ? - sunerimus ir išpūtus akis paklausiau.

Jis nieko nesakė, tiesiog paėmė mane už rankos ir pradėjo kažkur vestis.

- Kur mes einam ? - paklausiau.

- Dabar į mašiną, o toliau pamatysi. - beeidamas atsisuko į mane ir trumpam nusišypsojo.

Aš truputėlį susiraukiau, nes nesupratau kas vyksta. Mes priėjom mašiną ir į ją įlipom. Pradėjom važiuoti. Aš tik nesupratau kur važiuojam, nes tų vietų pro kurias pravažiavom, man buvo nematytos ir tai buvo gan keista.

- Greitai būsim. - švelniai pasakė Zayn.

- Mhm. - apsimečiau niekuo nenustebus.

Važiavome tyloje, nes abu neturėjom ką pasakyti. Mane supo nežinomybė, nes akimirką, buvau išsigandus, del to ką jis sumastė. Ką žinau kas jo galvoje ?

- Atvažiavom. - nusišypsojo.

Abu išlipom iš mašinos. Prieš mane buvo kažkoks didelis keistas pastatas. Aišku jis buvo gan gražus, bet kadangi buvo tamsu, tai nesugebėjau įžiūrėti pavadinimo. Man pasidarė nejauku.

- Za-a-yn ? - sumikčiojau nedrąsiai.

- Nebijok. - nusijuokė.

Aš truputį bijojau, nes nesupratau kur jis mane veda, bet tuo pačiu ir buvo smalsu pamatyti, ką jis sugalvojo. Prie durų stovėjo du juodai apsirengę vyrai. Man atrodo, kad čia irgi apsaugininkai. Nu mums labai sekasi su apsauginiais..

- Ilgai dar taip stovėsi ? - sukikeno Zayn.

- Aš tik.. - nuleidau akis.

- Tu mažiau pergyvenk, juk nieko aš tau nedarysiu, tiesiog noriu tau tai ką parodyti. - pakėlė mano smakrą, taip susitiko mūsų akys.

Jis visą tai pasakė labai švelniai ir žiūrėjo į mane labai mielu žvilgsniu. Jo žodžiai mane nuramino, bet vistiek buvo smalsu sužinoti kas ten bus. Jis parodė kažkokį gestą tiems apsauginiams ir jie mus įleido. Mes ėjom pro didžiausias sales, bet jis mane nuvedė į nedidelę, bet labai jaukią salę. Ten buvo keli baldai, blankios lempos, daug žvakių kurios degė, kolonėlės ir grotuvas kuris buvo prijunktas prie jų. Visą tai mane labai nustebino, nes būtent iš vaikino tokių dalykų gyvenime nesitikėjau. Jis įjungė muziką ir artėjo prie manęs, o aš stovėjau pačiam viduryje salės it buvau įsmeigus akis į jį. Priartėjęs prie manęs suėmė man už liemens ir pradėjom judėti pagal muzikos ritmą.

- Zayn, bet aš nemok...

- Nesvarbu, pasitikėk manimi ir tiesiog leiskis vedama manęs. - giliai pažiūrėjęs į akis priglaudė savo nosį prie manosios.

Pradėjom judėti toliau. Jis mane staigiai, bet švelniai apsuko ir aš stipriai liemeniu prisiglaudžiau prie jo kieto preso. Jis dar labiau mus suspaudė, tai privertė mane įsiaudrinti ir pati pradėjau greičiau judėti.

- Greit mokaisi. - šyptelėjo Zayn.

- Žinau. - nusišypsojau.

Mes vienas kitam rodėm visokius judesius ir šokom pagal muziką. Jis mane staigiai prie savęs pritraukė ir sulietė mūsų lūpas. Jos judėjo vienu ritmu ir vis gilėjo ir gilėjo. Jis vėl suėmė už liemens ir po truputį rankas vis slankiojo į visas puses. Bet nenorėjau, kad tai priverstų mane nueiti per toli, todėl nenorėdama nutraukiau mūsų bučinį.

- Kažkas negerai ? - sunerimusiu balsu paklausė ir šiek tiek susiraukė.

- Ne, viskas tiesiog nuostabu.. bet.. aš dar nepasiruošus.. - viena ranka susiėmiau už galvos, nes pasijaučiau labai durnai.

- Viskas gerai, aš suprantu tave, tiesiog mėgaukis tuo kas dabar vyksta, juk ne del to su tavim noriu būti. - uždėjo savo ranką ant vienos veido pusės ir žiūrėjo į mane savo šokoladinėm akim.

Šį kartą, į jį žiūrėjau ne susižavėjusios merginos akimis, bet jau... įsimylejusiomis akimis. Jo ištarti žodžiai davė man suprasti, kad jis nori su manim būti, kad net ir nedarysim to, ko dabar nelabai noriu daryti, nors yra didelis noras pajausti tai. Pasijaučiau taip, lyg gyvenimas prasidėjo iš naujo ir labai puikiai. Pamiršau savo praeitį, o mačiau tik tą akimirką. Nenorėjau galvot apie nieką, tik apie Zayn. Jis dar kartą sujungė mūsų lūpas, tik šį kartą, be galo aistringai ir be jokiu smarkiai ar ne. Viskas buvo tiesiog tobula !

- Mūsų jau turbūt laukia. - švelniai nutraukęs bučinį negarsiai pasakė.

Aš nieko neatsakiau, tik linktelėjau. Mes susikabinom už rankų ir išėjom iš salės. Jaučiausi su juo lyg būtumėm pažystami visą gyvenimą.

***

Mes išėjom iš pastato ir įsėdom į mašiną. Zayn užvedė variklį ir pradėjom važiuoti.

- O iš kur tu turi tokią salę ? - paklausiau.

- Spėk. -nusijuokęs pasakė.

- Ką žinau, šiaip įsinuomojai ? - sukikenau.

- Mano hobis yra šokti, aš čia praleidžiu didžiąją gyvenimo dalį. - trumpam atsisukęs nusišypsojo.

- Aš norėjau tapti šokėja, bet po vieno dalyko ta svajonė buvo sugriauta... numykiau nuleidus akis.

- Kas atsitiko ? - prisiraukęs Zayn paklausė.

- Papasakosiu kažkada, nenoriu dar apie tai kalbėti. O kodėl tu praleidi daugiau laiko čia ? Kodėl ne su šeima ? - paklausiau.

- Mes nesutariam, nenoriu namuose sėdėti ir klausyt visokių nesamonių. Geriau jaučiuosi, būdamas šokių salėje, o tau kaip šeimos reikalai ? - rimčiau paklausė.

- Aš namie sutariu tik su tėčiu ir Niall, o su mama ne, nes ji griauna man gyvenimą, niekada nebuvo man gera mama, mokėjo visalaik tik aprėkti ir visaip išvadinti. Vienintelė paguoda liko Niall ir tėtis. Daugiau nieko neturiu. - atsidusus ir nusukus galvą į langą pasakiau.

- Turi. - užtikrintai ir greitai pasakė Zayn.

Atsisukau į jį ir pasižiūrėjau keistu žvilgsniu.

- Mane. - nusišypsojo trumpam atsisukęs.


***********************************

Amazing LoveWhere stories live. Discover now