Amazing Love

[ 2.3 ]

- Laba laba ! - išsišiepęs pro duris įėjo Zayn.

- Seni ! Senai matytas ! - apsidžiaugęs prie jo nužingsniavo Niall.

- Neišskiriami. - tarė man Walyiha.

- Tai jau tikrai. - šyptelėjus pasižiūrėjau į juos.

- Na tai ko sėdit, renkitės ir varom kažkur. - pasakė Zayn.

- Ojei, iš kur tiek pas tave energijos atsirado ? - prunkštelėjau.

- Lyg aš flegma ? - klausiamai tarė.

- Nu, kaip kada. - šyptelėjau.

- Kur varom ? - paklausė Niall.

- Tai gal į miestaa ? - pasiūliau.

- O ka ten ? - tarė Walyiha.

- Žinit ka ? Paskambinam Harry ir Kristen, gal jie namie, tai pas juos nulėktume ? - išpūtus akis pasiūliau.

- Atsiskyrę jau jie nuo visuu pastatuoju metu, bet okey. - pasakė Zayn.

- Tai kai tokie dalykai nutinka, tai nebesinori su niekuo matytis. - nuleido akis Walyiha.

- Sunku jiems, bet jau daug laiko praėjo, reik sugrįžti prie senuu dalyku atgal. - atsidusęs tarė Niall.

- Tu paskambink Harry. - paliepiau Zayn.

- Ok, tuoj. - tarė ir išsitraukęs telefonaa surinko jo numerį ir pradėjo skambinti.

Zayn nuėjo toliau nuo mūsuu, taip supratau, kad atsiliepė Harry. Kol Zayn kalbėjo su Harry, tai mes su Niall ir Walyiha taip pat šnekučiavomės.

- Jie namie, iš balso sprendžiu visai neblogos nuotaikos. - priėjo ir pasakė Zayn.

- Tai gerai, einam rengtis tuomet. - tariau ir visi nužingsniavom link duruu.

Užsidėjom batus ir čiupom savo užsimetimus. Išėjom pro duris.

- Su kurio mašina važiuojam ? - paklausė Niall.

- Tai su mūsuu varom. - atsakė Zayn.

Zayn atrakino mašinaa ir visi į jaa įlipom. Gale atsisėdo Niall su Walyiha. Užkurė variklį ir išsukom iš kiemo. Važiavom neilgai, nes jie gyveno netoli. Kristen be galo senai mačiau, nuo to laiko kaip ji prarado kūdikį, nuo visuu labai atsiribojo. Harry taip pat pasidarė niūrena. Bet mes visi stengsimės po truputį sugražinti juos į realybę. Įvažiavom į juu kiemaa ir sustojom. Išlipom ir visi keistai susižvalgėm. Gal del to, kad nežinom ko tikėtis. Nužingsniavom iki duruu ir paspaudėm skambutį. Girdėjom kaip atbildena kažkas iki duruu ir jas atidarė. Ogi atidarė jas Harry. Jis buvo šiek tiek apžėlęs ir jo plaukai buvo susivėlę. Zayn su Niall iškarto prie jo priėjo ir sveikinosi, o mes su Walyiha taip pat pasisveikinom.

- Užeikit. - pasiūlė Harry, jis atrodo gan patenkintas, kad pagaliau susimatė su draugais.

Visi įėjom į viduu ir iš kito kambario išlindo Kristen. Aš priėjau prie jos greitai ir smarkiai apsikabinau. Aš jos taip pasiilgau...

- O dieve, kaip tu pasikeitus. - žvilgtelėjau į jos patinusias akis, matosi, kad niekaip nesusitaikius dar vis.

- Labai pasiilgau ir aš tavęs. - tarė ji ir vėl smarkiai apsikabino. - o kur Louis su Tina ? - ji paklausė.

- Visai pamiršom, reikia paskmabint. - tarė Niall ir išsitraukęs telefonaa jam paskambino.

Kol jis kalbėjo, mes nuėjom į svetainę. Harry su Zayn nuėjo atsisėst ir apie kažkaa įsikalbėjo, o mes su Kristen atsistojusios prie baro šnekučiavomės.

- Kaip laikaisi, jokiuu žiniuu ilgaa laikaa negirdėjom ? - paklausiau jos.

- Kaip ir nieko naujo, viskas tas pats per taa patį, o kaip Kendall ir Drake ? - ji teiravosi.

- Viskas gerai, irgi nieko įpatingo, kada pas mus užsuksit ? - žiūrėjau į jos akis ir paklausiau.

- Na nežinau, kuriaa nors dienaa tikrai užsuksim. - ji šiek tiek šyptelėjus pasakė.

- Louis atvažiuos, bet be Tinos, nes ji darbe sėdi sakė ir dar tuo pačiu Kendall su Drake paiims, nes jam pakeliui. - atėjas iš kito kambario Niall pasakė.

- O, tai labai gerai. - šyptelėjau.

Jis taip pat nuėjo prie Zayn ir Harry.

- Einam į tavo kambarį gal trumpam, noriu šnektelt ? - paklausiau.

- Gerai, einam. - tarė.

Mes nuėjom iki jos kambario ir į jį įėjusios atsisėdau ant lovos. Ji taip pat. Noriu su ja pakalbėt apie visaa tai, kas dedasi jos galvoje, tai turi baigtis..

- Kriste, tu supranti, kad tai jau turi baigtis ? - švelniai paklausiau.

- Tai nesibaigs... - ji nuleidus akis tarė.

- Bet reik gyvent toliau, juk su Harry iš naujo galit pabandyt. - aš jai vis švelniai kalbėjau.

- O kas jei nepavyks, nenoriu dar karta to patirti. - jai skruostu riedėjo ašara.

- Jei nebandysi, tai nieko nebus, beto aš esu tikra, kad nepasikartos. - raminau jaa.

- Nežinau, mes su Harry jau senai to nedarėm... - numykė ji.

- Tai pradėkit, tai juk didžiausias džiaugsmas, neįsivaizduoju kaip be to gyvent būtuu įmanoma. - įkalbinėjau.

- Sunku.. - sumurmėjo.

- Žinau, bet jau laikas. - tariau.

- Gerai, pabandysim. - šiek tiek šyptelėjo lūpos kampučiu.

- Mano mergaitė. - sukikenau ir apsikabinau, ji taip pat nusijuokė.

- Einam, jie jau laukia mūsuu. - ji šyptelėjo.

*************************************