Amazing Love

[ 2.7 ]

Praėjo kelios valandos, o naujienuu jokiuu niekaip nėra. Man skauda širdį ir negaliu nustot galvot apie Zayn. Atrodo, kad jau nebeišeina verkti, nes ašaruu nėra, bet toks jausmas, kad į mano širdį susmeiktaa begalybę peiliuu... Prisiminiau, kaip mūsuu vestuviuu dienaa, jis nusivedė mane ant šokiuu aikštelės ir mes sušokom pirmaa savo valsaa. Bešokant, jis man pasakė " Mes būsim kartu per amžius, kad ir kas nutiks. Tai nesibaigs niekada, mūsuu meilė neišblės, tam niekas nesutrugdys. Tik tu būsi mano širdyje amžinai ir esi. Beto, visaa laikaa išliksi man maže. " Mane tai visados sugraudina, ypač, jei dar pagalvoju, kas būtuu, jei likčiau viena, be jo... Dabat net galvot nereikia, viskas tikra, šiuo metu esu be jo, ir nežinau kaip jis dabar laikosi. Man baisu, neturiu jėgu, jis vienintelis, su kuriuo galiu atsiverti ir mylėti visa širdim. Aš pilnai tikiu, kad jis išgyvens, jis privalo...

- Kylie ? - klausiamai tarė Louis, o aš nieko neatsakius tik atsisukau ir žiūrėjau į jį, savo ištinusiom ir labai raudonom akim. - Neverk tiek, turi viskas pavykt. - šiek tiek šyptelėjo jis.

- Kaip galiu neverkt ir neliūdėt, kaip vienintelis mano gyvenime žmogus kurį labiausiai myliu yra tarp gyvenimo ir mirties. - susiėmiau už burnos ir pravirkau dar labiau kaip taip pasakiau, o jis mane tuoj pat apsikabino.

- Nusiramink. - ramino mane Louis.

- Kodėl jis ? Geriau jau aš būčiau dabar jo vietoj.. - kaltinau save..

- Nenusišnekėk. Atsitiko kaip atsitiko, viskas bus gerai, mes visi tuo tikim. - švelniai šnekėjo Louis.

Jis tikrai šiek tiek nuramino. Jo buvimas šalia ir palaikymas, man labai padeda. Bet bet kuriuo atvėju, Zayn neišeina ir neišeis iš mano galvos ir širdies.

- Mama, o mes greitai pamatysim tėtį ? - pribėgęs manęs paklausė Drake.

- Taip, pamatysim. - nusišluoščius ašaras ir vos tramdydama ašaras tariau.

- Neverk tiek daug, jeigu bus viskas gerai. - nusišypsojo taip pat atėjus Kendall.

- Pasistengsiu. - šyptelėjau jiems ir apsikabinau.

- Eikit pažaist į vaikuu kambarį. - šyptelėjau jiems ir jie nubėgo.

Labai gerai kaip ligoninėse yra kažkas skirta ir vaikams.

- Kylie, aš pranešiau tėvams viskaa, jie neužilgo bus čia. - liūdnu žvilgsniu į mane žiūrėjo Walyiha.

- Gerai, ačiū tau už viskaa. - dėkojau jai.

- Juk jis taip pat mano brolis, tai nedėkok. - šyptelėjo ir nuėjo.

Nesuprantu, kaip ji gali išlikti tokia rami ?

***

Praėjo dar kelios valandos. Vis dar jokiuu žiniuu. Su kiekviena akimirka vis darosi baisiau ir baisiau. Kai nežinau ko laukt, blogo ar gero, norsi dar labiau verkti. Neseniai pasirodė ir Zayn tėvai. Jie taip pat kaip ir aš be galo išsigandę ir mama be perstojo verkia. Jos skausmas taip pat stiprus, juk jos vaikas. Sunkiaisia tada, kaip įvyksta viskas tokiomis aplinkybėmis. Aš negaliu susilaikyt nuo verkimo, aš Zayn be galo myliu ir man plyšta širdis. Noriu jį kuo greičiau apkabinti ir išgirsti jo balsaa. Kuris praskaidrins gyvenimaa kaip ir kiekvienaa rytaa.

Išgirdau duruu trenksmaa ir atsigręžus pamačiau beeinantį iš ten kur buvo operuojamas Zayn, jau turbūt baigė. Pradėjau po biški artėti, bet... Jis ėjo kolidoriumi labai susinervavęs. Tai mane gaazdino. Visi pakilo nuo kėdžiuu ir į jį žiūrėjo. Jis beeidamas nusimovė baltas operacinio pirštines ir paleido į žemę. Mano širdis vos nesustojo. Susiėmiau už burnos ir mano skruostais riedėjo ašaros. Nes supratau, kad žinios nebus geros...

************************************

Sveiki, na kaip jums antro sezono pradžia ? Viskas kaip ir žadėta, kardinaliai pasikeis. Norėčiau sulaukti daugiau nuomoniuu. Ko tikitės kitoje, lemtingoje dalyje ?

Dėkui, kad skaitot, votinat ir komentuojat ! :)*